Špinatai: Sodinimas, Auginimas, Priežiūra Bei Veislės

Turinys

Špinatai – viena vertingiausių lapinių daržovių, pasižyminti puikiomis maistinėmis savybėmis ir lengvu auginimu. Šiame straipsnyje sužinosite viską, ką reikia žinoti norint užsiauginti skanų ir gausų špinatų derlių: nuo tinkamiausio sodinimo laiko, substrato parinkimo iki priežiūros ir populiariausių veislių apžvalgos.

Špinatų sodinimas

Špinatų sėklos dygsta jau esant 4-5 °C temperatūrai, todėl juos galima sėti labai anksti pavasarį, vos pradžiūvus dirvai:

Sėkite špinatus balandžio pradžioje, pražydus šalpusniams.
Sėkite 2-4 cm gylyje, eilutėmis kas 20-30 cm. Tarp sėklų palikite 8-10 cm tarpus.
Vėliau, sudygus daigeliams, juos praretinkite iki 7-8 cm atstumo tarp augalų.
Norėdami gauti nuolatinį špinatų derlių, sėkite juos kas 10-14 dienų iki gegužės vidurio.

Špinatus taip pat galima sėti ir rudenį – rugpjūčio pabaigoje, kad spėtų sudygti ir įsišaknyti iki šalnų. Tokie špinatai puikiai peržiemoja ir anksti pavasarį duoda derlių.

Tinkamas substratas ir vieta špinatams

Špinatams auginti geriausiai tinka vidutinio sunkumo, derlingos ir neutralios reakcijos (apie 6,5 pH) dirvožemis. Svarbu, kad dirva būtų gerai drenuota ir nešlapia. Sunkiose ir šlapiose dirvose špinatai gali sirgti šaknų puviniu.

Parinkite špinatams saulėtą ar lengvai pavėsingą vietą. Venkite pernelyg karštų ir sausų vietų, nes tokiomis sąlygomis špinatų lapai greitai kietėja ir praranda skonį.

Špinatai – puikūs priešsėliai daugeliui daržovių. Juos galima sėti tarp lėčiau augančių augalų, pavyzdžiui žirnių, pupų, kopūstų.

Špinatų priežiūra

Svarbiausi špinatų priežiūros darbai yra laistymasis, tręšimas ir ravėjimas:

Špinatai mėgsta drėgmę, todėl sausros metu juos reikia reguliariai laistyti. Stenkitės neužpilti vandens ant lapų, laistykite tik dirvą.
Tręškite špinatus kas 2 savaites azoto turinčiomis trąšomis. Nepersistenkite, nes pertręšus azotu špinatai gali kaupti nitratų.
Reguliariai ravėkite ir purenkit dirvą aplink špinatus. Tai padės išvengti piktžolių konkurencijos ir pagerins dirvos struktūrą.

Taip pat stebėkite špinatus dėl ligų ir kenkėjų. Dažniausiai pasitaikančios problemos:

Netikroji miltligė. Ant lapų atsiranda gelsvų dėmių, apačioje – pilkų apnašų. Pažeistas vietas išpjaukite, purkškite fungicidais.
Lapinukai. Graužia lapus, gadina derlių. Rinkite ir naikinkite vabzdžius, purkškite insekticidais.

Derliaus nuėmimas

Špinatų lapai skinami praėjus 30-45 dienoms nuo sudygimo, kai ant augalo yra 5-6 lapai. Galite skinti po kelis apatinus lapus arba išrauti visą augalą. Derlius nuimamas iki špinatams pradedant mesti stiebus – tuomet lapai tampa kieti ir praranda maistines savybes.

Derlių geriausia skinti ryte, kai lapai stangresni. Špinatų negalima laikyti šiltai, juos reikia nedelsiant panaudoti maistui arba šaldyti. Šaldytus špinatus galima laikyti iki 8 mėnesių.

Populiariausios špinatų veislės

Renkantis špinatų veislę svarbu atsižvelgti į jų ankstyvumą, lapų formą, atsparumą stiebėjimui. Rekomenduojamos veislės Lietuvos klimatui:

‘Viroflay’ – klasikinė vėlyva veislė stambiais banguotais lapais. Tinka rudens derliui.
‘Matador’ – vidutinio ankstyvumo hibridas lygiais lapais. Universalus, tinka pavasario ir rudens auginimui.
‘Spargo’ – ankstyva veislė trapiems pavasario špinatams. Lapai lygūs, sultingi.
‘Lazio’ – vėlyvas, atsparus stiebėjimui hibridas. Lapai tamsiai žali, mėsingi.
‘Red Cardinal’ – dekoratyvi veislė raudonais lapkočiais. Tinka auginimui vazonuose, derliui rudenį.

Išbandykite įvairias špinatų veisles ir atraskite labiausiai jums patinkančias. Špinatai – ne tik itin maistingi, bet ir lengvai auginami, todėl juos verta įtraukti į savo daržovių lysves. Sekite šiame straipsnyje pateiktais patarimais ir mėgaukitės savo užaugintais špinatais!