Patisonas – Neįtikėtinos Formos Vertinga Daržovė

Patisonas – tai plačiai paplitusi vienametė vijoklinė daržovė, priklausanti moliūginių šeimai. Jo vaisiai vadinami patisonais arba cukriniais moliūgais. Patisonai turi minkštą žievę ir sultingą vidų bei būna įvairių formų – ištęsto kamuolio, cilindro ar kriaušės. Jų odelė paprastai būna žalios spalvos, bet gali būti ir geltona, balta ar net juoda. Patisonų skonis švelnus, saldus. Jie vertingi dėl didelio kiekio vandens, mažai kalorijų turinčių angliavandenių, vitaminų, mineralų. Patisonus galima valgyti žalius, kepti, troškinti, daryti įdarus, sriubas, padažus.

Patisonų veislės

Yra daug įvairių patisonų veislių, kurios skiriasi dydžiu, forma, spalva, skoniu. Populiariausios yra šios:

• Rutulio formos – apvalūs, netaisyklingos formos vaisiai. Jie būna įvairaus dydžio – nuo kumščio iki krepšinio kamuolio. Labiausiai paplitę ‘Zucchini’, ‘Costata Romanesco’.
• Ilgieji cilindriniai – ištęsto cilindro formos, ilgi ir tiesūs vaisiai. Populiarios veislės – ‘Parador’, ‘Diamant’, ‘Afrodite’.
• Trumpieji cilindriniai – trumpesni, bet storesni nei ilgieji cilindriniai patisonai. Veislės – ‘Gold Rush’, ‘Sunburst’, ‘Gentry’.
• Spalvotieji – neįprastų spalvų vaisiai: geltoni, pilki, žali su dryžiais. Pvz., ‘Gold Rush F1’, ‘Tiger Cross F1’.

Yra ir daugiau įvairių patisonų veislių, pvz.:

Veislė	Apibūdinimas
Patty Pan	Skėčio formos patisonai, minkšta žievelė
Peter Pan	Žali, plokšti, skritulio formos vaisiai
Eight Ball	Juodos spalvos rutulio formos patisonai
Magda	Šviesiai žali, ištęsto kamuolio formos
Black Beauty	Tamsiai žali, rutulio formos
Gold Rush	Oranžiniai, cilindriniai patisonai
Greyzini	Pilkšvos spalvos, garbanoti patisonai
Striato d’Italia	Žali su baltomis juostomis
Cocozelle	Ilgi, smulkūs, tamsiai žali

Pasirinkti tinkamą veislę svarbu norint gauti pageidaujamo dydžio, formos ir skonio derlių. Ankstyvieji hibridai duoda derlių greičiau. Vėlyvieji pasižymi didesniais vaisiais.

Kai kurie patisonai geriau tinka troškinimui, kiti – kepimui ar žaliems. Yra saldesnių ir kartesnių veislių. Todėl, priklausomai nuo to, kaip planuojate juos vartoti, galite pasirinkti jums tinkamiausią.

Prieš perkant sėklas, būtina įsitikinti, kad pasirinkta veislė tinka jūsų regiono klimatui. Taip pat svarbu sekti instrukcijas dėl sėjos ir auginimo, nes kiekviena veislė gali turėti savų niuansų.

Patisonų auginimas ir priežiūra

Patisonai mėgsta šiltą (apie 20°C), derlingą dirvą. Sėjami gegužės mėnesį, kai jau nebebūna šalnų. Daigus galima išsiauginti patalpose, o gegužės viduryje sodinti į lysves.

Dirvos paruošimas

Prieš sodinant patisonus, dirva turi būti gerai išpurenta, be piktžolių. Į teritoriją, kurioje planuojama auginti patisonus, reikėtų įterpti komposto ar organinių trąšų. Taip pat galima tręšti su azoto, fosforo ir kalio trąšų mišiniu.

Sodinimas

Patisonai sodinami į iš anksto paruoštas lysves, tarp kurių turi būti paliktas ~100 cm tarpas. Gilumas – 2-3 cm. Sėklas galima sodinti tiesiai į lysvę arba iš anksto išauginti daigus ir sodinti daigus.

Priežiūra

Svarbu palaikyti drėgmę, ypač karštomis dienomis. Rekomenduojama laistyti patisonus kas 2-3 dienas. Taip pat reikia purkšti fungicidais nuo ligų ir kenkėjų.

Patisonai – šviesamėgiai augalai, todėl jiems reikia daug saulės šviesos. Geriausiai dera pietinėje lysvės pusėje. Vaisiams formuotis padeda papildomas laistymas ir tręšimas kalio bei azoto trąšomis.

Genėjimas

Patisonų lapai ir stiebai greitai plevėsuoja, todėl juos reikia genėti. Pašalinami seni, išdžiūvę lapai, paliekant 3-5 jaunus lapus ant stiebo. Taip pat galima formuoti 1-2 pagrindinius stiebus.

Derlių galima pradėti rinkti po 1,5-2 mėnesių nuo daigų pasodinimo. Patisonus geriausia skinti jaunus, 15-25 cm ilgio.

Patisonų dauginimas

Patisonus galima dauginti sėklomis arba vegetatyviškai.

Sėklomis dauginama, kai reikia išauginti naują veislę arba tiesiog neturite senų augalų palikuonių. Sėklas geriausia pirkti kasmet, nes iš jų išauginti patisonai kitą sezoną gali skirtis dydžiu, forma, spalva, skoniu. Be to, pirmamečiai augalai būna produktyvesni.

Vegetatyviškai patisonus galima dauginti atskiriant ūglius. Tai paprastas ir pigus būdas išlaikyti pageidaujamas tos pačios veislės savybes. Ūglius galima atskirti:

• Pavasarį – pasodinti ūglius į dirvą, kad susiformuotų šaknys, ir vėliau persodinti į nuolatinę vietą.
• Vasaros pabaigoje – tiesiog atskirti nuo pagrindinio augalo ir iškart sodinti ten, kur kitą pavasarį augs. Šaknys susiformuos žiemą.

Atskiriant ūglius svarbu nepažeisti šaknų. Geriausiai tinka 10-15 cm ilgio ūgliai su 2-3 lapeliais. Jie turi augti pačioje augalo apačioje.

Taip pat galima dauginti atliekant žaliaisiais ūgliais. Tam reikia:

• Pasirinkti sveiką patisono ūglį;
• Nupjauti lapus, paliekant viršūnę;
• Įbesti ūglį į dirvą, kad susidarytų šaknys;
• Palaikyti drėgmę;
• Po 2-3 savaičių persodinti į nuolatinę vietą.

Žaliųjų ūglių būdu galima pasidauginti patisonų viduryje sezono, jei reikia papildyti pasėlį.

Taigi, priklausomai nuo poreikio, patisonus galima dauginti sėklomis arba vegetatyviškai – ūgliais ar žaliaisiais ūgliais. Pastarieji būdai naudingi norint išlaikyti tos pačios veislės savybes.

Patisonų ligos ir kenkėjai

Patisonus gali pažeisti įvairios ligos ir kenkėjai. Dažniausiai pasitaikančios ligos:

• Miltligė – grybinė liga, kuri padengia lapus baltu miltelių pavidalo apnašu. Dėl to sutrinka fotosintezė, vystymasis, blogėja derlius.
• Puvinys – sukeliama grybų ir bakterijų, dažniausiai pažeidžia vaisius. Jie pūva, rudosi, džiūsta.
• Netikroji miltligė – balti, vėliau rudi dėmeliai ant lapų.

Kenkėjai:

• Amarai – maži vabzdžiai, kurie čiulpia augalų sultis. Pažeisti lapai deformuojasi, džiūsta.
• Kandys – graužia dygstančias sėklas ir daigus.
• Lapgraužiai – suaugę vabzdžiai ir jų lervos skeveldruoja lapus.
• Musės – deda kiaušinėlius į žiedus bei vaisius, išsiritusios lervos juos graužia.

Apsaugai nuo ligų ir kenkėjų rekomenduojama:

• Laikytis sėjomainos;
• Pašalinti ligotas augalų dalis;
• Purkšti fungicidais ir insekticidais profilaktiniam apdorojimui bei pastebėjus pažeidimus;
• Naudoti lipnias spąstines juostas musėms gaudyti;
• Sodinti atsparias veisles.

Tinkamai prižiūrint ir saugant nuo ligų bei kenkėjų, galima išvengti didesnių patisonų pasėlio nuostolių.Pastebėjus pirmuosius pažeidimo požymius, būtina imtis veiksmų juos sustabdyti.

Patisonų derliaus nuėmimas ir laikymas

Derliaus nuėmimo laikotarpis

Patisonų derlių galima pradėti nuimti praėjus apie 1,5-2 mėnesiams nuo sodinimo. Derlius brandinamas palaipsniui, todėl patisonus tenka skinti kelis kartus per savaitę.

Optimalus vaisių dydis derliaus nuėmimui – apie 15-25 cm ilgio. Per didelius palikus, jie greitai užauga, viduje susiformuoja dideli, kieti, nemalonaus skonio sėklos maišeliai.

Derliaus nuėmimo būdai

Nuskinti vaisius reikia atsargiai, kad nepažeistume paties vaisiaus ir augalo. Patisonus geriausia atsargiai nusukti, palaikant vaisių viena ranka. Nenuplėšti, nes gali nulūžti lapai, stiebas.

Taip pat galima naudoti žirklutes ar peilį, įpjovus vaisiaus kotelį. Svarbu nepažeisti kitų vaisių, lapų, stiebų.

Laikymo sąlygos

Nuskintus patisonų vaisius reikėtų kuo greičiau suvartoti arba tinkamai laikyti.

Trumpalaikiam laikymui tinka šaldytuvas. Čia patisonus galima laikyti apie 5-7 dienas. Reikia sudėti į polietileninius maišelius, kad neišdžiūtų.

Ilgesniam laikymui tinka šaldymas, rauginimas, konservavimas. Šaldytus galima laikyti kelis mėnesius. Raugintus ar konservuotus – net kelis metus.

Laikymo trukmė

Trumpiausiai patisonus galima laikyti kambario temperatūroje – 1-2 dienas. Šaldytuve išsilaiko apie savaitę.

Šaldant gali būti laikomi kelis mėnesius. Rauginti ar konservuoti vaisiai tinka laikyti net keletą metų, jei laikomasi tinkamų sąlygų.

Taigi tinkamai laikant ir perdirbant patisonų derlių, jį galima vartoti ilgą laiką po nuėmimo.

Patisonas ir jo nauda

Maistinė vertė

Patisonai yra ne tik skanūs, bet ir itin maistingi. Jie yra puikus įvairių vitaminų, mineralų ir antioksidantų šaltinis. Štai lentelė, apibendrinanti pagrindines maistines medžiagas 100 g patisono:

Maistinė medžiaga	Kiekis
Kalorijos	19 kcal
Angliavandeniai	3,9 g
Skaidulos	1,1 g
Baltymai	1,2 g
Riebalai	0,2 g
Vitaminas C	17 mg
Folio rūgštis	24 µg
Kalis	261 mg
Magnis	18 mg

Kaip matome, patisonai yra mažai kaloringi, tačiau turtingi skaidulų, vitamino C, folio rūgšties ir kalio. Šios maistinės medžiagos atlieka svarbų vaidmenį palaikant mūsų sveikatą ir gerovę.

Sveikatos privalumai

Valgant patisonus:

• Gerėja regėjimas dėl vitamino A;
• Stiprėja imunitetas dėl vitamino C;
• Geriau virškinamas maistas;
• Valomi inkstai ir šlapimo takai;
• Stiprinamos kaulų ir dantų struktūros.

Svorio metimas

Dėl mažo kaloringumo patisonai tinka tiems, kurie nori mesti svorį ar laikytis dietos. 100 g patisonų turi tik 17 kcal, todėl jų galima suvalgyti nemažai, bet neprisiršti daug kalorijų.

Cholesterolio mažinimas

Patisonuose gausu pektino ir kitų skaidulų, kurios padeda mažinti cholesterolio kiekį kraujyje. Todėl jie naudingi sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis.

Priešuždegiminės savybės

Patisonuose esantys antioksidantai bei vitaminai pasižymi priešuždegiminėmis savybėmis. Jie gali padėti malšinti uždegimus, skausmą sąnariuose, virškinimo trakte.

Taigi patisonai dėl įvairiapusės naudos turėtų būti neatsiejama mitybos dalis. Jų reikėtų valgyti profilaktiniais tikslais, kad sustiprintume sveikatą.

Patisonų panaudojimas maisto gamyboje

Patisonus galima naudoti įvairiais būdais maisto gamyboje:

Sriuboms – suteikia kreminės konsistencijos, saldumo. Populiarios sriubos su patisonais: šaltibarščiai, pomidorų sriuba, kreminė sriuba.

Užkandžiams – žali patisonai tinka užkandžiams su padažais, prieskoniais, sūriu. Taip pat galima kepti, troškinti, įdaryti.

Padažams – patisonų tyrė ar kremas suteikia padažams sodresnės konsistencijos, saldesnio skonio. Derinami su pomidorais, grietine.

Konservams žiemai – patisonus galima rauginti, marinuoti, sūdyti, daryti įvairias daržovių mišraines kartu su kitais ingredientais.

Konditerijai – iš patisonų galima gaminti įvairius pyragus, bandeles, apkepus, naudojant tyrę. Tinka pyragų, bandelių įdarams.

Populiarūs patiekalai su patisonais:

• Patisonų apkepas;
• Patisonų kotletai;
• Vištiena su patisonais;
• Patisonų padažas makaronams;
• Patisonų tyrė;
• Patisonų ir pomidorų salotos;
• Patisonų pyragas;
• Marinuoti patisonai.

Patisonas – Išvada

Patisonai – vertinga sveikatai vienametė daržovė, priklausanti moliūginių šeimai. Jų vaisiai turi švelnų saldų skonį, maistingą sudėtį. Patisonus galima vartoti įvairiai – žalius, troškintus, keptus, raugintus. Jie tinka sriuboms, salotoms, užkandžiams, padažams, pyragams gaminti. Be maistinės vertės, patisonai pasižymi ir gydomosiomis savybėmis – valo inkstus, gerina regėjimą, virškinimą, padeda mesti svorį. Tai universali daržovė, kuri turėtų būti įtraukta į kasdienę mitybą.