Pastarnokas – Veislės, Auginimas, Priežiūra, Panaudojimas

Pastarnokas – tai daugiametė augalų šeimos Brassicaceae daržovė. Lietuvoje pastarnokai auginami kaip dvejopi:

• Valgomasis, kurio stiebagumbiai ir šakniagumbiai yra valgomi
• Pašarinis, auginamas gyvulių pašarui

Pastarnokų stiebagumbiuose ir šakniagumbuose yra daug vitaminų (C, B1, B2, PP, A) bei mineralų (kalio, kalcio, geležies). Todėl tai labai naudinga ir vertinga daržovė.

Pastarnokų veislės

Pastarnokai pagal auginimo paskirtį skirstomi į valgomuosius ir pašarinius.

Valgomųjų pastarnokų veislės auginamos dėl stiebagumbių ir šakniagumbių. Šios veislės pasižymi didesniais, skanesniais ir maistingesniais gumbais. Populiariausios lietuviškos veislės:

• ‘Lietuvos geltonieji’ – veislė sukurta Lietuvoje. Stiebagumbiai vidutinio dydžio, pailgi, geltonos spalvos. Derlinga veislė.
• ‘Gribovčanka’ – rusiška veislė su apvaliais, baltos spalvos stiebagumbiais. Labai derlinga.
• ‘Vitamíniai’ – lenkiška veislė su ryškiai oranžiniais, cilindriškais gumbais. Turtinga vitaminų.

Pašarinių pastarnokų veisles sudaro vietinės ir introdukuotos populiacijos. Jos skirtos gyvulių šėrimui. Žymiausios pašarinės veislės:

• ‘Lietuvos vietiniai’ – labiausiai paplitę, gerai prisitaikę prie vietos sąlygų.
• ‘Geltonieji milžinai’ – stambiagumbės veislės iš Vakarų Europos.

Valgomųjų ir pašarinių pastarnokų pagrindinės veislės:

Veislė	Paskirtis	Gumbų spalva ir forma
Lietuvos geltonieji	Valgomasis	Geltoni, pailgi
Gribovčanka	Valgomasis	Balti, apvalūs
Vitamíniai	Valgomasis	Oranžiniai, cilindriški
Lietuvos vietiniai	Pašarinis	Įvairių formų
Geltonieji milžinai	Pašarinis	Dideli, geltoni

Be pagrindinių veislių, yra daugybė hibridinių veislių, sukurtų kryžminimo būdu. Jos pasižymi įvairesnėmis savybėmis:

• Didesniu derlingumu
• Geresniu ligų ir kenkėjų atsparumu
• Patrauklesne išvaizda
• Geresniu skoniu

Naujos hibridinės pastarnokų veislės sukuriamos kasmet. Jose sujungiamos geriausios tėvinių linijų savybės.

Hibridinės veislės yra brangesnės už paprastąsias, tačiau jos atsipirks dėl didesnio ir kokybiškesnio derliaus.

Pastarnokų auginimas ir priežiūra

Pastarnokų auginimo sėkmė priklauso nuo tinkamai parinktos vietos, dirvos, sėjos laiko ir būdo, priežiūros bei laistymo.

Tinkamiausios vietos pastarnokams – saulėtos, vėjo neapsemtos. Pastarnokai mėgsta lengvas, derlingas dirvas, turtingas organinėmis medžiagomis.

Tinkamiausia dirvos reakcija (pH) – 6,0–7,0. Rūgštesnėse dirvose pastarnokai blogai auga, mažėja derlius. Esant poreikiui, dirvą reikia kalkinti.

Sėjos laikas – anksti pavasarį (kovas-balandis) arba vasaros pabaigoje (rugpjūtis). Sėjama tiesiogiai į dirvą ar daiginama šiltnamyje ir sodinama.

Pastarnokų sėjos gylis – 2-3 cm. Sėjant reikia sekli grūdinti dirvą, kad sudygę daigai lengvai prasiskverbtų. Rekomenduojami sėjos atstumai tarp eilių – 60-80 cm, tarp augalų eilėje – 20-30 cm.

Po sudygimo pastarnokų laukas purenamas, ravimas, laistomas. Apie 3-4 savaičių amžiaus daigus reikia praretinti, paliekant stipriausius.

Pastarnokų priežiūros darbai:

• Laistymas – itin svarbus karštomis ir sausomis vasaromis
• Purenimas – naikina piktžoles, suvėdina dirvą
• Ravimas – padeda geriau įsisavinti drėgmę ir maisto medžiagas
• Tręšimas – papildomas organinėmis ir mineralinėmis trąšomis
• Apsauga nuo ligų ir kenkėjų – purškimas fungicidais, insekticidais

Derliaus nuėmimo laikas – rugsėjo-spalio mėnesiais. Būtina stebėti, kad pastarnokai pernelyg neišaugtų, nes tuomet stringa cukrų kaupimasis gumbagumbiuose.

Pastarnokų priežiūros darbų kalendorius:

Mėnuo	Darbai
Kovas-balandis	Sėja
Gegužė	Daigų priežiūra
Birželis-liepa	Laistymas, ravimas, tręšimas
Rugpjūtis	Apdorojimas nuo ligų ir kenkėjų
Rugsėjis-spalis	Derliaus nuėmimas

Tinkamai prižiūrint ir laikantis agrotechnikos reikalavimų galima išauginti gausų, kokybišką pastarnokų derlių.

Pastarnokų dauginimo būdai

Pagrindiniai pastarnokų dauginimo ir veisimo būdai yra sėklinis ir vegetatyvinis.

Sėklinis dauginimas reiškia, kad iš gaunamų veislės sėklų auginami nauji augalai. Šis būdas paprastas ir ekonomiškas, tačiau iš sėklų išaugę pastarnokai iš dalies skiriasi savybėmis nuo motininio augalo.

Vegetatyvinis dauginimas užtikrina, kad palikuonys paveldės visas motininio augalo savybes. Dažniausi vegetatyvinio dauginimo būdai:

• Gumbų dalijimas – stambesni gumbagumbiai supjaustomi, kiekvienoje dalyje turi būti mažiausiai 2-3 pumpurai.
• Atžalų atskyrimas – atskiriamos ir sodinamos pavasarį sudygusios stiebo atžalos.
• Ūglių įsišaknijimas – į dirvą įleisti stiebo ūgliai išleidžia šaknis ir virsta savarankiškais augalais.

Hibridinių veislių pastarnokus būtina dauginti vegetatyviai, nes sėkliniu būdu jų vertingos savybės iškreipiamos.

Toliau pateikiama lentelė, kurioje apibendrinami pagrindiniai pastarnokų dauginimo būdai:

Dauginimo būdas	Trumpas apibūdinimas	Privalumai	Trūkumai
Sėklinis	Sėjant gautas sėklas	Paprastas ir ekonomiškas	Nevisiškas paveldimumas
Gumbų dalijimas	Dalinant stambius gumbus	Išlaiko motininio augalo savybes	Imlesnis ligoms
Atžalų atskyrimas	Atskiriant ir sodinant atžalas	Geras paveldimumas	Trikdo motininio augalo augimą
Ūglių įsišaknijimas	Įleidžiant į dirvą ūglius	Išsaugo vertingas savybes	Sudėtingesnis

Apibendrinant, tinkamai pasirinkus dauginimo būdą galima efektyviai išvesti norimo tipo pastarnokus – derlingus, atsparius, skanius ar kitas reikiamas savybes turinčius.

Sėklinis būdas tinka paprastosioms veislėms, o vegetatyviniai būdai labiau tinka hibridams ir norint išlaikyti vertingas augalų savybes.

Pastarnokų ligos ir kenkėjai

Pastarnokus gali pažeisti įvairios grybinės, bakterinės ligos ir kenkėjai. Tinkama profilaktika bei apsaugos priemonės padeda sumažinti šių problemų mastą.

Dažniausiai pastebimos pastarnokų ligos:

• Miltligė – grybinė liga, pažeidžianti lapus, stiebus, gumbus. Matomi balti miltuoti apnašai. Platina vėsumą ir drėgmę mėgstantys grybai.
• Fomozė – lapų dėmėtligė. Ant lapų atsiranda rudos dėmės, vėliau jie nukrenta. Pakenkia derliui.
• Šaknų puviniai – šaknys pajuosta, supūva. Sutrinka augalų aprūpinimas vandeniu ir maistu.

Pagrindiniai pastarnokų kenkėjai:

• Kryžmažiedinės spragės – išgraužia skylių lapuose, apgraužia žiedynus.
• Pastarnokinis žiedinis pjūklelis – išgraužia urvelius stiebuose ir šaknyse.
• Nematodai – pažeidžia šaknis, sutrikdo augalų vystymąsi.

Pastarnokų apsaugos nuo ligų ir kenkėjų priemonės:

• Sėjomaina – svarbi profilaktinė priemonė. Nerekomenduojama sodinti pastarnokų toje pačioje vietoje 2-3 metus iš eilės.
• Tinkamas tręšimas ir laistymas – stiprina augalus, gerina atsparumą.
• Purškimai – fungicidai nuo grybinių ligų, insekticidai nuo kenkėjų. Purškiama profilaktiškai ar pastebėjus pažeidimus.
• Biologinės priemonės – feromoninės spąstos kenkėjams, biopreparatai apsaugai.

Toliau pateikiama pastarnokų ligų, kenkėjų ir apsaugos priemonių suvestinė lentelė:

Problema	Simptomai ir požymiai	Apsaugos priemonės
Miltligė	Balti apnašai ant augalų	Fungicidai, sėjomaina
Fomozė	Rudos lapų dėmės	Fungicidai, vėdinimas
Šaknų puviniai	Pajuodavusios šaknys	Dezinfekcija, sėjomaina
Kryžmažiedinės spragės	Išgraužtos skylės	Insekticidai, spąstai
Pastarnokinis pjūklelis	Urveliai stiebuose	Insekticidai
Nematodai	Pažeistos šaknys	Nematocidai

Taikant tinkamą pastarnokų apsaugą, galima išvengti didesnių nuostolių ir užtikrinti kokybišką bei gausų derlių.

Pastarnokų derliaus nuėmimas ir laikymas

Tinkamai pasirinkus pastarnokų derliaus nuėmimo laiką ir būdą, bei užtikrinus tinkamas laikymo sąlygas galima ilgiau išsaugoti derlių, jo maistines savybes bei pardavimo kokybę.

Derliaus nuėmimo požymiai:

• Išaugę, bet ne per dideli gumbai
• Sustojęs intensyvus augimas
• Išdžiūvę lapai
• Lengvas gumbų atskyrimas nuo stiebų

Derliaus nuėmimo būdai:

• Rankinis – tinka nedideliems plotams, galima atsirinkti tinkamiausius gumbus
• Kombaininis – našesnis dideliuose laukuose, bet sunkiau kontroliuoti gumbų kokybę

Nuimant derlių svarbu nepažeisti gumbų, nes per žaizdas gali patekti ligų sukėlėjai. Gumbai nuo stiebų geriausiai atsiskiria su nedideliu žemės sluoksniu.

Gumbų paruošimas laikymui:

• Nuvalyti nuo žemių, lapų liekanų
• Pašalinti pažeistus, supuvusius
• Suskirstyti į vienodo dydžio, brandos partijas
• Palikti kotelius (apie 2-3 cm)

Pastarnokų laikymo sąlygos:

• Temperatūra 0-2 °C
• Drėgmė 80-85 proc.
• Vėdinimas
• Apsauga nuo kenkėjų, ligų

Laikymo trukmė priklauso nuo veislės – 3-8 mėnesius. Hibridinės veislės išlieka šviežios trumpiau.

Toliau pateikiama pastarnokų laikymo rekomendacijų lentelė:

Parametras	Reikšmė	Paaiškinimas
Temperatūra	0-2 °C	Žemesnė temperatūra skatina puvimą
Drėgmė	80-85 proc.	Esant mažesnei drėgmei – džiūsta
Vėdinimas	Periodiškai	Pašalinamos dujos, nekaupiasi etileno
Apsauga	Būtina	Nuo graužikų, puvinių
Laikymo trukmė	3-8 mėn.	Priklauso nuo veislės

Laikantis visų reikalavimų galima maksimaliai prailginti pastarnokų laikymo trukmę, išsaugant derliaus kokybę ir maistinę vertę.

Pastarnokas ir jo nauda

Pastarnokai pasižymi didele maistine ir medicinine verte. Jų stiebagumbiuose ir šakniagumbuose gausu vitaminų, mineralų, antioksidantų, kitų vertingų medžiagų.

Maistinė vertė:

• Daug vitaminų – C, B1, B2, B3, B6, A, E, K
• Mineralai – kalcis, geležis, magnis, cinkas, selenas
• Antioksidantai – karotenoidai, flavonoidai, taninai
• Mažai kalorijų, tinka dietoms

Teigiamas poveikis sveikatai:

• Stiprina imunitetą
• Gerina regą ir kaulų būklę
• Mažina uždegiminius procesus
• Reguliuoja kraujospūdį
• Padeda virškinimui

Kita Pastarnokų nauda:

• Skatina žaizdų gijimą
• Švelnina alerginių susirgimų simptomus
• Padeda sergant cukriniu diabetu, kepenų ligomis
• Lėtina vėžinių ląstelių augimą

Pastarnokų teigiamas poveikis organizmui:

Sritis	Poveikis
Imuninė sistema	Stiprinimas
Rega, kaulai	Gerinimas
Uždegimai	Mažinimas
Kraujo spaudimas	Reguliavimas
Virškinimas	Palengvinimas

Apibendrinant, pastarnokai turtingi antioksidantais ir maistinėmis medžiagomis. Jų vartojimas naudingas įvairioms organizmo sistemoms, padeda stiprinti sveikatą ir gerinti savijautą.

Pastarnokas virtuvėje ir jo panaudojimas

Dėl savo universalumo bei naudos sveikatai pastarnokai tinka įvairiems patiekalams gaminti. Jų skonis ir tekstūra primena kopūstus, burokėlius arba bulves.

Pastarnokų dalys, tinkamos maistui:

• Gumbai – valgoma šviežia arba termiškai apdorota forma
• Lapai – tinka įdaryti, troškinti, kepti blynams
• Žiedynai – naudojami kaip brokoliai ar žiediniai kopūstai

Pastarnokų gaminimo būdai:

• Virimas – troškinimas, garinimas. Išlaiko maistines savybes.
• Kepimas – orkaitėje, grilyje ar pan. Pasidažo, įgauna skonį.
• Troškinimas – su kitomis daržovėmis. Suteikia sultingumo.

Patiekalai iš pastarnokų:

• Salotos – su pomidorais, svogūnais, aliejumi, prieskoniais
• Sriubos – pastarnokų-bulvių, pastarnokų-pomidorų
• Garnyrai – troškinti pastarnokai prie mėsos patiekalų
• Blynai – iš pastarnokų masės su kiaušiniais, miltais

Pastarnokų derinimas:

• Prieskoniai – druska, pipirai, petražolės, česnakas, citrina
• Kitos daržovės – svogūnai, česnakai, morkos, pomidorai, kopūstai
• Grūdai – ryžiai, grikių kruopos, avižos, kukurūzai

Tinkamai paruošti ir patiekti pastarnokai yra ne tik naudingi, bet ir skanūs. Jų universalumas leidžia pritaikyti įvairiems patiekalams.

Pastarnokas – Išvados

Pastarnokas – tai vertinga, daugiametė daržovė iš kryžmažiedžių šeimos. Jo stiebagumbiuose ir šakniagumbuose gausu vitaminų, mineralų, antioksidantų. Pastarnokai pasižymi didele maistine ir medicinine verte, padeda stiprinti organizmą, gerina sveikatą. Jų auginimui reikalingos derlingos, lengvos dirvos, pakankamas drėkinimas. Svarbi tinkama agrotechnika – purenimas, ravėjimas, tręšimas. Dauginami sėklomis ar vegetatyviai. Laikant reikalinga 0-2 °C temperatūra. Pastarnokus galima ruošti įvairiais būdais – troškinti, virti, kepti. Jie tinka tiek salotoms, tiek pagardams prie mėsos patiekalų.