Smidrai (Asparagus): Rūšys, Auginimas, Priežiūra

Smidrai yra daugiamečiai žoliniai augalai, priklausantys sparžiedžių (Asparagaceae) šeimai. Jų mitybinė ir gydomoji vertė žinoma jau seniai.

Smidrai ne tik skanūs, bet ir naudingi sveikatai. Jie turi daug vitaminų, ypač vitaminų A, C ir E. Taip pat gausu antioksidantų, folio rūgšties, geležies. Tinka dietiniam maistui, nes neturi daug kalorijų.

Smidrų rūšys

Smidrai pasižymi didele įvairove – pasaulyje priskaičiuojama apie 200-300 šių augalų rūšių. Jie priklauso sparžiedžių (Asparagaceae) šeimai. Pagrindinės smidrų rūšys ir jų savybės trumpai aprašytos žemiau pateiktoje lentelėje:

Rūšis	Aprašymas
Paprastieji smidrai (Asparagus officinalis)	Labiausiai paplitusi ir auginama smidrų rūšis. Jų ūgliai būna balti su žalsvu atspalviu, švelnaus skonio. Auga iki 150 cm aukščio.
Blizgusis smidras (Asparagus cochinchinensis)	Kilęs iš pietryčių Azijos. Jo ūgliai stambesni, labiau violetinės spalvos. Atsparus ligoms.
Lipikinis smidras (Asparagus adscendens)	Auga Afrikoje, Azijoje ir Australijoje. Jo ūgliai ploni, ilgi, žali.
Standusis smidras (Asparagus racemosus)	Vaistinis augalas, paplitęs Azijoje. Naudojamas ajurvedinėje medicinoje.
Tankiažiedis smidras (Asparagus densiflorus)	Puošnus dekoratyvinis augalas su tankiais žiedų kuokštais.
Afrikinis smidras (Asparagus africanus)	Retesnė rūšis iš Pietų Afrikos, geba išgyventi sausras.

Be šių pagrindinių, yra ir daugybė kitų smidrų rūšių bei veislių. Jas išvedė augalų selekcininkai, siekdami sukurti atsparesnes ligoms, derlingesnes ar skanesnes veisles.

Skirtingos smidrų rūšys skiriasi šiomis savybėmis:

• Stiebo aukščiu
• Ūglių storumu, ilgiu, spalva
• Skoniu
• Atsparumu žemoms temperatūroms
• Jautrumu ligoms
• Derlingumu

Tačiau visų smidrų jauni ūgliai tinka maistui ir pasižymi panašiomis maistinėmis bei skoninėmis savybėmis. Jie būna traškūs, sultingi, švelnaus riešutų poskonio.

Toliau pateikiamas išsamesnis įvairių smidrų rūšių aprašymas.

Paprastieji smidrai

Paprastieji smidrai (Asparagus officinalis) – dažniausiai auginama smidrų rūšis, kilusi iš Europos ir Azijos. Tai daugiametis žolinis augalas, išgyvenantis iki 20 metų. Jo stiebas išauginamas iki 150 cm aukščio.

Ūgliai būna balti su žalsvu atspalviu, švelnaus saldžiarūgščio skonio. Jų skersmuo siekia 1-2 cm. Paprastųjų smidrų derlius surenkamas gegužės-birželio mėnesiais.

Ši smidrų rūšis labiausiai paplitusi dėl didelio derlingumo ir neišrankumo auginimo sąlygoms. Tačiau ji jautri kai kurioms ligoms, pavyzdžiui, fuzariozei.

Blizgusis smidras

Blizgusis arba šviesusis smidras (Asparagus cochinchinensis) – rūšis, kilusi iš Kinijos ir pietryčių Azijos regiono.

Skiriasi nuo paprastųjų smidrų stambesniais, šiek tiek violetinės spalvos ūgliais. Jie būna labai traškūs, švelnaus skonio.

Blizgieji smidrai atsparesni ligoms, ypač fuzariozei. Jie taip pat pasižymi didesniu derlingumu nei paprastieji. Todėl ši rūšis tampa vis populiaresnė tarp smidrų augintojų.

Lipikinis smidras

Lipikinis smidras (Asparagus adscendens) savaime auga Afrikoje, pietų Azijoje ir Australijoje. Tai greitai augantis daugiametis augalas su ilgais plonais ūgliais.

Ūgliai būna žali, iki 20 cm ilgio ir tik 3-4 mm skersmens. Jų skonis panašus į paprastųjų smidrų – švelnus, riešutų prieskonis.

Dėl greito augimo ir didelio derlingumo ši smidrų rūšis tinkama pramoniniam auginimui maistui. Tačiau ploni ūgliai sunkiau perdirbami ir greičiau genda.

Standusis smidras

Standusis smidras (Asparagus racemosus) plačiai paplitęs pietų ir rytų Azijoje. Tai daugiametis žolinis augalas, kurio stiebai užauga iki 2 m aukščio.

Šios rūšies smidrai naudojami ajurvedinėje medicinoje kaip tonizuojantis, afrodiziakinis vaistas. Jų šakniastiebiai, sėklos bei uogos turi įvairių gydomųjų savybių.

Nors standžiųjų smidrų jauni ūgliai ir tinka maistui, ši rūšis dažniausiai auginama medicininiais tikslais.

Tankiažiedis smidras

Tankiažiedis smidras (Asparagus densiflorus) – dekoratyvinis augalas, kilęs iš Pietų Afrikos. Jo stiebai užauga iki 1-3 m aukščio.

Išsiskiria tankiais smulkių žalių ar baltų žiedelių kuokštais, primenančiais kriaušių žiedus. Dėl efektingo žydėjimo šie smidrai dažnai auginami kaip kambariniai ar sodo dekoratyviniai augalai.

Nors tankiažiedžių smidrų jauni ūgliai tinka maistui, ši rūšis pirmiausia vertinama dėl dekoratyvumo.

Afrikinis smidras

Afrikinis smidras (Asparagus africanus) – rečiau auginama rūšis, kilusi iš Pietų Afrikos regiono. Pasižymi atsparumu sausroms, šalčiui.

Jo ūgliai panašūs į paprastųjų smidrų – balti su žalsvu atspalviu, traškūs. Afrikiniai smidrai derlingesni, tačiau jautresni kai kurioms ligoms nei paprastieji.

Ši rūšis kol kas mažiau paplitusi, tačiau turi potencialo tapti svarbia smidrų rūšimi dėl atsparumo ekstremalioms sąlygoms.

Smidrų rūšių įvairovė leidžia parinkti labiausiai tinkamas sąlygoms veisles tiek maistui, tiek dekoratyviniams tikslams. Tinkamai prižiūrimi beveik visų rūšių smidrai duoda gausų derlių.

Smidrų auginimas

Smidrus galima sėkmingai auginti Lietuvos sąlygomis. Nors tai ir nėra paprasta, tačiau įdėjus šiek tiek pastangų galima užsiauginti gausų smidrų derlių.

Tinkamos vietos parinkimas

Tinkamiausios vietos smidrų lysvėms – saulėtos, vėjo neapsemtos, derlingos žemės. Geriausiai tinka lengvi priesmėliai, durpžemiai. Tankioje, sunkioje, užmirkusioje dirvoje smidrai augs prastai.

Vietą smidrų lysvei geriausia rinktis šiltame šlaito pakraštyje, apsaugotoje nuo šalčio. Dirva turėtų būti vandeniui laidi, be užmirkimo.

Sėja ir daigų auginimas

Smidrų daigams reikia 20-25°C temperatūros, todėl lysves geriausia įrengti šiltnamyje ar po agroplėvele. Durpes, kuriose auginsite, būtinai išmirkykite karštame vandenyje, kad sunaikintumėte ligas ir kenkėjus.

Sėti smidrus rekomenduojama kovo-balandžio mėnesiais. Sėklas berkite 1-2 cm gylyje, 5-8 cm atstumu. Laistykite atsargiai, venkite perteklinės drėgmės. Kai daigai užaugs 5-10 cm, galėsite juos persodinti į nuolatinę vietą.

Sodinimas

Smidrų lysvėms tinka 80-100 cm tarpueiliai, o tarp augalų eilėje – 30-40 cm. Duobutes kaskite 30-40 cm gylio. Sodindami tręškite kompostu ar organinėmis trąšomis.

Smidrus galima sodinti pavasarį arba rudenį. Rudenį pasodinti augalai geriau įsišaknys iki žiemos. Reikia tinkamai apsaugoti lysves nuo šalčio – apdengti agroplėvele, šiaudais.

Priežiūra

Smidrai mėgsta derlingą, purią, vėsią dirvą ir gausų vandenį. Laistykite 2-3 kartus per savaitę. Tręškite azoto trąšomis, ypač vegetacijos metu.

Smidrų lysves būtina laiku ravėti, kaupti dirvą prie augalų. Pasodinus reikia formuoti lysvę – palikti po 2-3 stipriausius ūglius.

Rudenį smidrų lysves reikia gerai apmulčiuoti kompostu ar šiaudais. Taip pat svarbu pašalinti nudžiūvusius stiebus ir lapus, kad neplistų ligos.

Derliaus nuėmimas

Pirmuosius ūglius galėsite pjauti tik trečiaisiais metais. Optimalus derliaus nuėmimo laikas – kai ūgliai pasiekia 15-25 cm ilgį. Nupjautus ūglius būtina greitai atvėsinti.

Taip pat svarbu pašalinti žiedynus, kad augalai nesilpnėtų. Derlių galima nuimti 8-10 savaičių.

Tikimės, kad ši informacija padės Jums sėkmingai pradėti smidrų auginimą!

Ar verta auginti smidrus?

Smidrai yra vertingas ir skanus maisto produktas, tačiau jų auginimas reikalauja nemažai pastangų. Prieš nusprendžiant pradėti smidrų auginimą, verta įvertinti šio užsiėmimo privalumus bei trūkumus.

Privalumai

• Smidrai yra brangiai kainuojantis delikatesas. Jų kaina parduotuvėse siekia 15-25 eurus už kilogramą šviežių smidrų. Auginant patiems galima gauti didelę pridėtinę vertę.
• Smidrus galima realizuoti įvairiais būdais – parduoti tiesiogiai vartotojams, pristatyti į restoranus, perdirbti.
• Lietuvos klimatas tinka smidrų auginimui. Nors tai ir nėra lengviausias darbas, tačiau įmanomas.
• Auginant smidrus prisidedama prie ekologinio ūkininkavimo. Jie atitinka ekologiško maisto kriterijus.
• Smidrai naudingi sveikatai dėl vitaminų, antioksidantų. Jų vartojimas galėtų būti geras pavyzdys vaikams.

Trūkumai ir iššūkiai

• Smidrai reikalauja kruopštaus darbo – reikia tinkamai pasirinkti vietą, pasirūpinti daigais, įrengti lysves, atlikti priežiūros darbus.
• Pirmuosius 3 metus negaunamas derlius, o pajamos atsiranda tik po šio laikotarpio.
• Rizika dėl nepalankių oro sąlygų – sausrų, šalnų. Gali būti prarastas derlius ar net žūti pasodinti augalai.
• Reikalingos investicijos į sėklas, trąšas, laistymo sistemą. Iš pradžių pinigų srautas neigiamas.
• Rizika dėl ligų ir kenkėjų, kurie gali pakenkti pasėliams. Reikia stebėti ir laiku taikyti apsaugos priemones.

Smidrų auginimas reikalauja kantrybės, pastangų ir investicijų, tačiau gali būti pelningas verslas. Tam reikia kruopščiai pasiruošti, įvertinti galimas rizikas, laikytis auginimo reikalavimų. Jei pavyksta tinkamai prižiūrėti lysves, galima gauti vertingą ekologišką produktą, kuris turi paklausą rinkoje.

Sprendimą pradėti smidrų verslą reikėtų priimti atsakingai, įvertinus savo galimybes ir motyvaciją. Tačiau tai gali būti įdomus iššūkis ūkininkams, siekiantiems diversifikuoti veiklą ir užsidirbti auginant delikatesinius augalus.

Smidrų nauda mūsų organizmui

Smidrai ne tik skanus ir vertingas maisto produktas, bet ir pasižymi įvairiomis sveikatai naudingomis savybėmis. Toliau aprašoma, kuo smidrai naudingi žmogaus organizmui.

Vitaminai

Smidruose gausu įvairių vitaminų:

• Vitamino A – būtino regėjimui, odos būklei, imunitetui.
• Vitamino C – stiprinančio imuninę sistemą, skatinančio geležies įsisavinimą.
• Vitamino E – antioksidanto, apsaugančio ląsteles nuo pažeidimų.
• Vitamino K – reikalingo normaliai kraujo krešėjimui.
• Tiamino (B1), riboflavino (B2), niacino (B3) – padedančių palaikyti energingumą.

100 gramų smidrų yra 20-30% rekomenduojamos paros vitaminų normos.

Antioksidantai

Be vitaminų, smidruose gausu antioksidantų:

• Glutationo – svarbiausio kūno gaminamo antioksidanto;
• Antocianinų – neutralizuojančių laisvuosius radikalus;
• Karotenoidų – apsaugančių nuo vėžio.

Antioksidantai apsaugo ląsteles nuo streso ir senėjimo požymių.

Mineralinės medžiagos

Vertingiausi smidruose esantys mineralai:

• Geležis – gerinanti raudonųjų kraujo kūnelių būklę;
• Cinkas – stiprinantis imunitetą;
• Varis – reikalingas energijos gamybai.

Taip pat gausu folio rūgšties, kalio, magnio ir kitų maisto medžiagų.

Skaidulos

100 gramų smidrų yra apie 2-4 gramų maistinių skaidulų. Jos:

• Gerina virškinimo sistemos veiklą;
• Mažina cholesterolio kiekį;
• Slopina apetitą.

Dėl didelio skaidulų kiekio smidrai tinka dietiniam maistui.

Išvados

Egzistuoja apie 200-300 smidrų rūšių visame pasaulyje. Populiariausios – paprastieji, blizgieji, lipikiniai smidrai. Skiriasi stiebų aukščiu, ūglių savybėmis, tačiau visų jauni ūgliai tinka maistui.

Smidrus galima sėkmingai auginti Lietuvoje, nors tam reikia kantrybės ir pastangų. Svarbu tinkamai pasirinkti vietą, įrengti lysves, užtikrinti priežiūrą. Trečiais metais galima tikėtis pirmųjų derlių.

Smidruose gausu vitaminų, antioksidantų, mineralų, skaidulų. Jie stiprina imunitetą, gerina virškinimą, mažina cholesterolį. Todėl smidrų įtraukimas į mitybą naudingas sveikatai.