Paprika – Naudinga Ir Vertinga Daržovė

Paprika priklauso bulvinių šeimai, kaip ir bulvės, pomidorai, baklažanai.

Manoma, kad paprika kilusi iš Pietų Amerikos regiono, kur šiuo metu yra Bolivija, Peru, Ekvadoras. Čia prieš 7500 metų pradėtos kultūrinti laukinės paprikos.

XVI a. paprikas atrado Kristupas Kolumbas ir atgabeno į Ispaniją. Iš ten jos pasklido po visą Europą ir Aziją. Lietuvoje pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paprika paminėta XVII a. Lietuvoje paprikas pradėta auginti palyginti neseniai, nors pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose jos paminėtos jau XVII a. Dabar paprikos – vienos populiariausių daržovių tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje.

Šiuo metu paprika auginama visuose žemynuose. Populiariausios prekinės veislės išvestos Nyderlanduose, Vengrijoje, Izraelyje, Kinijoje. Lietuvoje paprikas plačiai auginame šiltnamiuose ir atvirame grunte.

Paprikų veislių įvairovė: nuo ankstyvų iki vėlyvųjų

Yra daugybė paprikų veislių, kurios skiriasi dydžiu, forma, spalva, skoniu ir aštrumu. Pagal ankstyvumą paprikos skirstomos į ankstyvąsias, vidutinio ankstyvumo ir vėlyvąsias.

Ankstyvosios paprikos subręsta per 60-70 dienų nuo daigų pasodinimo. Jos nespėja išauginti didelį derlių, tačiau vertingos tuo, kad paprikų galima paragauti anksčiau. Populiarios ankstyvosios veislės: ‘Red Knight’, ‘Blondy’, ‘Juventa’.

Vidutinio ankstyvumo veislės subręsta per 80-100 dienų. Tai produktyvios veislės, derančios ir šiltnamiuose, ir atvirame grunte. Pvz., ‘Alma’, ‘Bentley’, ‘Carmen’.

Vėlyvosios paprikos sunoksta tik po 100-120 dienų, tačiau pasižymi didesniais vaisiais ir derlingumu. Tai ‘Antillais’, ‘Delphin’, ‘Tequila’.

Auginimas: kaip užauginti sveikas paprikas?

Norint užauginti sveikas paprikas, reikia tinkamai pasirinkti vietą, paruošti dirvą, pasirūpinti vandeniu, trąšomis, genėjimu ir apsauga nuo ligų bei kenkėjų.

Paprikoms tinka saulėta vieta, apsaugota nuo vėjo. Dirva turėtų būti derlinga, pralaidi vandeniui, su pakankamu organinių medžiagų kiekiu.

Svarbu reguliariai laistyti, vengiant perteklinės drėgmės. Tręšiama azoto, fosforo ir ypač kalio trąšomis. Genėjant formuojamas tankus, produktyvus augalas.

Profilaktiškai purškiama fungicidais nuo grybinių ligų, insekticidais – nuo kenkėjų. Taip užtikrinamos sąlygos sveikų, skanių vaisių derliui.

Kaip pasirinkti tinkamas paprikų sėklas? Paprikų sėja

Renkantis paprikų sėklas, svarbu atsižvelgti į veislės paskirtį (šiltnamiams ar laukui), ankstyvumą, derlingumą, atsparumą ligoms.

Geriau rinktis sertifikuotas sėklas, kurių daigumas didesnis. Jas galima įsigyti specializuotose parduotuvėse ar užsakyti internetu.

Paprikų sėja atliekama kovo-balandžio mėnesiais. Sėjama į daigykles ar tiesiai į grunto vazonėlius. Sėklos užberiamos 1 cm gyliu, substratas palaikomas drėgnas ir šiltas (20-25 °C).

Svarba tinkamai paruošti dirvą paprikoms

Tinkamai paruošta dirva yra sėkmingo paprikų auginimo pagrindas. Dirvai keliami šie reikalavimai:

• Derlingumas. Dirvoje turi būti pakankamai maisto medžiagų, ypač azoto, fosforo ir kalio. Tręšiama mėšlu ar mineralinėmis trąšomis.
• Pralaidumas vandeniui. Sunki, suslėgta dirva netaiko paprikoms. Būtina užtikrinti gerą drenažą.
• Optimalus pH. Paprikos mėgsta neutralią – šarmingą (pH 6-7) dirvą. Esant poreikiui, kalkinama.
• Organinės medžiagos. Jos gerina dirvos struktūrą, vandens ir maisto medžiagų režimą. Įterpiama komposto, durpių.

Tinkamai paruoštoje dirvoje paprikos auga geriau, duoda gausesnį ir kokybiškesnį derlių.

Vandens ir mineralinių medžiagų, ypač kalio, reikmė auginant paprikas

Paprikoms reikia daug vandens, ypač karštomis vasaros dienomis. Tačiau svarbu nepalaistyti per gausiai, nes per drėgna dirva sukelia šaknų puvinius. Geriausia laistyti atsižvelgiant į dirvos drėgmę.

Be vandens, labai svarbios ir mineralinės medžiagos. Paprikos sunaudoja daug azoto, fosforo ir ypač kalio. Pastarasis, be kitų funkcijų, teigiamai veikia vaisių skonines savybes, spalvą, didina atsparumą ligoms.

Todėl paprikas rekomenduojama tręšti specialiomis, šių elementų gausiomis trąšomis. Per mažas kalio kiekis gali smarkiai sumažinti derlių.

Optimali temperatūra auginant paprikas šiltnamiuose ir lauke

Paprikų sėklos pradeda dygti, kai dirvožemio temperatūra pasiekia 15–18 °C. Jauni daigai geriausiai auga, kai oro temperatūra siekia 20–25 °C.

Vėliau, augalams įsikerojus ir ėmus formuotis vaisiams, palaikoma 18–32 °C temperatūra. Per žema temperatūra (<15 °C) stabdo augimą, per aukšta (>35 °C) – gali iššaukti žiedų nubyrėjimą.

Lauke auginamoms paprikoms optimali temperatūra dieną yra 20–30 °C, o naktį ne žemesnė nei 15 °C. Šiltnamiuose temperatūrą galima palaikyti tinkamesnę augalų augimui ir vystymuisi.

Paprikų genėjimas

Teisingas paprikų genėjimas padeda formuoti produktyvesnius augalus. Dažniausiai taikomi du genėjimo būdai:

1. Viršūnės genėjimas. Išpjaunama augalo viršūnė, kad šakos skėstųsi į šonus. Skatinamas šoninių ūglių augimas ir žiedynų formavimasis.
2. Ūglių genėjimas. Trumpinami per ilgi ūgliai, išretinami per tankūs. Geriau vystosi paliktieji, formuojasi daugiau vaisių.

Genėjama 2-3 kartus sezone. Pirmą kartą – sodinant daigus, vėliau – pagal poreikį vasarą. Genėjimas sustiprina augalus, padidina derlingumą.

Paprikų dauginimas

Paprikas galima sėklomis dauginti tik 1-2 sezonus, vėliau jų daigumas ir derlingumas mažėja, augalai išsigimsta. Todėl veisles reikia dauginti vegetatyviškai.

Paprastai tai daroma žaliaisiais viršūninių ūglių ar lapų koteliais. Koteliai pjaunami pavasarį, sodinami į daigykles. Išauginti tvirti daigai kitais metais sodinami į nuolatinę vietą.

Dar paprikas galima dauginti atlankomis arba iš šaknų atžalomis. Abiem atvejais išgaunamos tapačios motininiams augalams palikuonys.

Paprikų derliaus nuėmimas ir saugojimas

Paprikos yra vienos populiariausių daržovių, auginamų Lietuvos soduose. Nors jų auginimas nėra sudėtingas, tačiau norint pasigardžiuoti skaniais bei sveikais vaisiais, svarbu tinkamai nuskinti ir pasirūpinti derliaus saugojimu.

Kada nuskinti paprikas?

Paprikų derlių rekomenduojama pradėti skinti, kai vaisiai įgauna būdingą dydį, formą ir spalvą konkrečiai veislei. Paprastai tai būna rugpjūčio – rugsėjo mėnesiais.

Ankstesni, neišsivystę vaisiai būna mažesni, plonesni, su kiek kartoku skoniu. Pernokę ir peraugę vaisiai tampa kietesni, storesnėmis sienelėmis, praranda traškumą ir aromatą.

Taigi geriausia nuskininėti vaisius, kai jie įgauna veislei būdingas savybes – tada jie būna skaniausi, sultingiausi ir vertingiausi.

Kaip teisingai nuskinti?

Nuskinti paprikas reikėtų atsargiai, stengiantis nepažeisti augalo. Geriausiai tai padaryti su peiliuku ar žirklėmis. Nenuskinkite per stipriai tąsydami ar verždami vaisių – taip galite apgadinti augalą ar nulaužti šakas.

Taip pat svarbu stebėti, kad ant nuskintos paprikos neatsidurtų žemių – jos reikėtų kruopščiai nuvalyti. Prieš dėdami į talpyklas, patikrinkite, ar vaisiai nėra pažeisti, supuvę ar užsikrėtę kenkėjais. Tokius vaisius reikia išmesti, kad neužkrėstų kitų.

Kaip saugoti paprikų derlių?

Priklausomai nuo to, kaip planuojate naudoti paprikas, galite rinktis skirtingus jų saugojimo būdus:

• Šaldytuve – supjaustytos paprikos tinka laikyti šaldytuve apie 5 dienas. Reikia sudėti į sandarią dėžutę ar maišelį.
• Šaldiklyje – nuplautas sveikas vaisias galima užšaldyti, sudėjus į maišelius ar dėžutes. Išlaikys šviežias iki 9-12 mėnesių.
• Konservavimas – vienas iš populiariausių būdų. Paprikas galite rauginti, marinuoti, daryti įvairius padažus ar pastas.
• Džiovinimas – džiovintos paprikos tinka ilgam laikymui, jas patogu naudoti įvairiuose patiekaluose.

Taikant šiuos būdus, skanios sodo gėrybės džiugins visus metus!

Paprikų ligos ir kenkėjai

Dažniausios paprikų ligos: netikroji miltligė, pilkoji puvinio liga, bakterinis vytulys, virusinė mozaika.

Iš kenkėjų labiausiai paplitę: lapgraužiai, amarai, voratinkliniai erkėtai, baltukai. Jie pažeidžia lapus, žiedus, vaisius.

Siekiant išvengti ligų ir kenkėjų, būtina laikytis sėjomainos, naikinti piktžoles, genėti, purkšti fungicidais ir insekticidais.

Sergančius augalus reikia nedelsiant pašalinti, kad infekcija ir kenkėjai neišplistų.

Paprikų nauda ir panaudojimas virtuvėje

Dėl didelės maistinės vertės paprikos plačiai naudojamos įvairiuose patiekaluose. Jose gausu vitaminų A, C, E, mineralų, antioksidantų. Be to, paprikose esantis kapsaicinas suteikia aštrumo.

Paprikas galima vartoti šviežias, troškintas, keptas, marinuotas, džiovintas. Jos tinka ir šaltiems, ir karštiems patiekalams: sriuboms, padažams, mėsos, daržovių, kruopų patiekalams, picoms, užkandžiams.

Džiovintos paprikos – puikus prieskonis, naudojamas įvairiose pasaulio virtuvėse.

Paprikų naudingųjų savybių apžvalga

Paprikos pasižymi didele maistine verte ir turi daug naudingų savybių. Štai keletas svarbiausių:

Antioksidantai

Paprikose gausu antioksidantų – karotenoidų, flavonoidų, vitaminų C ir E. Jie neutralizuoja žalingus laisvuosius radikalus, apsaugo ląsteles nuo pažeidimų ir senėjimo.

Vitaminai ir mineralai

Be antioksidantų, paprikose randama vitaminų A, B, C, E, K, folio rūgšties. Taip pat mineralų – geležies, cinko, vario, mangano, kalio, magnio.

Vitaminai ir mineralai reikalingi įvairioms organizmo funkcijoms, padeda stiprinti imunitetą.

Priešuždegiminės savybės

Paprikose esantys karotenoidai ir flavonoidai pasižymi stipriu priešuždegiminiu poveikiu. Jie gali padėti malšinti uždegimus, slopinti skausmą.

Teigiamas poveikis širdžiai

Moksliniai tyrimai rodo, kad reguliarus paprikų vartojimas gerina kraujotaką, mažina kraujo spaudimą, cholesterolio kiekį, apsaugo nuo aterosklerozės.

Padeda regėjimui

Geltonos ir žalios paprikos turtingos karotenoidais liuteinu ir zeaksantinu, kurie itin svarbūs akių sveikatai. Saugo nuo kataraktos ir geltonosios dėmės degeneracijos.

Tad paprikų įtraukimas į mitybą gali padėti išvengti įvairių ligų ir sustiprinti organizmą.

Įvairių patiekalų pagardijimas naudojant paprikas

Paprikos – puikus įvairių patiekalų ingredientas, suteikiantis ryškų skonį, aromatą ir spalvą. Štai keletas idėjų, kaip pagardinti patiekalus:

• Picos su paprikomis. Plonai pjaustytos paprikų griežinėliai ant picos suteikia gaivaus aštrumo.
• Vištiena su paprikomis. Smulkintos paprikos, citrinų sultys ir česnakas – tobulas marinatas vištienai.
• Daržovių troškinys su paprika. Į troškinį galima sudėti bulves, morkas, baklažanus ir paprikas.
• Aštrus padažas. Tarkuotos šviežios ar džiovintos paprikos, česnakas, citrinos sultys ir aliejus – pagrindas aštriam padažui.

Kaip tinkamai laikyti paprikas, kad jos ilgiau išliktų šviežios?

Kad paprikos ilgai nevystų ir išliktų minkštos, šviežios, reikia tinkamai jas laikyti:

• Paprikas laikyti šaldytuve, sandariai uždarytas maišeliuose ar dėžutėse. Rekomenduojama temperatūra 0-5 °C.
• Galima užšaldyti. Šaldytos paprikos išlieka šviežios iki 9-12 mėnesių. Prieš vartojant, atitirpdyti šaldytuve.
• Laikant kambario temperatūroje, paprikas reikia suvynioti į popierinį rankšluostį – taip ilgiau išliks drėgmė.
• Nerekomenduojama laikyti šiltoje patalpoje ar tiesioginiuose saulės spinduliuose. Tai pagreitina gedimo procesus.

Įdomūs faktai apie paprikas

• Egzistuoja daugiau nei 500 paprikų veislių, kurios skiriasi dydžiu, forma ir skoniu.
• Paprikos kilo Pietų Amerikoje, o į Europą pateko tik XV a. iš Amerikos.
• Botaniškai paprika yra uoga. Joje yra daug sėklų.
• Paprikų aštrumas priklauso nuo jose esančio kapsaicino kiekio. Kuo daugiau kapsaicino, tuo paprika aštresnė.
• Viena aštriausių pasaulyje laikoma Carolina Reaper veislė. Jos aštrumo skalė siekia 2 mln. Skvilio (SHU) vienetų.

Kapsaicino poveikis sveikatai: kodėl aštriosios paprikos gali būti naudingos?

Kapsaicinas yra medžiaga, esanti aštriosiose paprikose, atsakinga už deginantį pojūtį, kurį jaučiame valgydami šiuos vaisius. Tai alkaloidas, turintis antioksidacinių savybių ir teigiamai veikiantis organizmą – skatina medžiagų apykaitą, mažina cholesterolio kiekį, stiprina imuninę sistemą. Tačiau per didelis kapsaicino kiekis gali dirginti skrandį, todėl reikėtų vartoti saikingai.

Nors kapsaicinas ir suteikia aštrumo, moksliniai tyrimai rodo, kad jis gali būti naudingas sveikatai:

• Skatina medžiagų apykaitą, padeda greičiau deginti kalorijas.
• Gerina virškinimo trakto funkcijas, skatina apetitą.
• Turi priešuždegiminių savybių, malšina skausmą.
• Apsaugo nervų ląsteles nuo pažeidimų, sulėtina neurodegeneracines ligas.
• Stiprina širdies ir kraujagyslių sistemą.
• Gali padėti kontroliuoti cukraus kiekį kraujyje.

Žinoma, kapsaicino poveikis priklauso nuo suvartojamo jo kiekio. Per didelis aštrumas gali dirginti skrandį.

Kaip paprikų įvairovė įkvėpė naujiems kulinariniams atradimams

Iš pradžių paprikos buvo auginamos tik kaip prieskonis. Vėliau atsirado vis įvairesnių formų, dydžių, skonių ir spalvų veislių. Tai paskatino kulinarinius eksperimentus. Pavyzdžiui, saldžiosios paprikos puikiai tinka įdarams, troškiniams, padažams. O aštriosios suteikia ryškumo mėsos patiekalams. Džiovintos paprikos plačiai naudojamos prieskonių mišiniuose. O šviežių paprikų spalvingumas padeda sukurti patrauklius patiekalų derinius.

Taigi paprikų įvairovė atvėrė naujų galimybių eksperimentuoti su skoniais, tekstūromis, spalvomis. Dėl to atsirado daug įdomių patiekalų ir kulinarinių tradicijų.