Trešnės – Skaniausias Vasaros Vaisius

Trešnės yra vienas skaniausių ir saldžiausių vasaros vaisių. Jos sunoksta anksti, paprastai liepos mėnesį, ir žymi vasaros pradžią. Nors trešnės paplitusios visame pasaulyje, jos labiausiai mėgstamos Europoje, ypač Lietuvoje, kur trešnių auginimas turi ilgas tradicijas.

Trešnių istorija

Manoma, kad trešnės kilusios iš Mažosios Azijos ir Kaukazo regiono. Iš ten jos paplito į Graikiją ir Romą, o vėliau – į visą Europą. Rašytiniuose šaltiniuose trešnės pirmą kartą paminėtos VIII a. pr. m. e. Homero „Odisėjoje”. Senovės graikai ir romėnai labai vertino šį vaisių dėl jo skonio ir gražios išvaizdos.

Viduramžiais trešnės buvo auginamos vienuolynų sodybose ir pilyse visoje Europoje. XVI a. jos atkeliavo į Šiaurės Ameriką kartu su kolonistais. XIX a. prasidėjo pramoninis trešnių auginimas tiek Europoje, tiek JAV.

Lietuvoje trešnės žinomos nuo senovės. Rašytiniuose šaltiniuose jos pirmą kartą paminėtos 1384 m. XV-XVI a. trešnės buvo auginamos dvaruose, vienuolynuose ir valstiečių sodybose. Nuo XIX a. trešnių sodai ima plisti po visą Lietuvą.

Pagrindinės trešnių rūšys

Yra žinoma apie 1000 trešnių veislių, kurios skirstomos į saldžiąsias ir rūgščiąsias. Populiariausios saldžiosios trešnės:

• Bigarreau – stambios, sunkios, labai saldžios trešnės su rausvai ruda ar tamsiai raudona minkštima. Tai vienos skaniausių trešnių veislių.
• Bing – labai stambios, saldžios, sultingos, tamsiai raudonos spalvos. Viena populiariausių pramoniniam auginimui tinkamų veislių.
• Ulster – vidutinio dydžio, saldžios, aromatingos trešnės. Tinka ir šviežiam vartojimui, ir perdirbimui.

Populiariausios rūgščiosios trešnės:

• Montmorency – mažos, rūgščios, raudonos spalvos. Dažniausiai naudojama trešnių sulčių gamyboje.
• Marasca – mažos, labai rūgščios, tamsiai raudonos. Naudojama kokteiliams ir deserams gaminti.
• Morello – vidutinio dydžio, rūgščios, tamsiai raudonos. Tinka kepiniams, uogienėms, džemams.

Be saldžiųjų ir rūgščiųjų, dar yra šviesiai raudonų trešnių veislės. Jos pasižymi specifiniu skoniu ir kvapu.

Trešnių nauda sveikatai

Trešnės pasižymi didele maistinę ir biologiškai aktyvių medžiagų įvairove. 100 gramų šviežių trešnių vidutiniškai yra:

• 63 kcal energijos
• 14 g angliavandenių
• 1 g baltymų
• 0,2 g riebalų
• Vitaminai: C, E, K, B grupės
• Mineralai: kalcis, geležis, magnis, kalis
• Antioksidantai: antocianinai, karotenoidai, fenoliniai junginiai

Dėl didelio antioksidantų kiekio trešnės padeda:

• Stiprinti imuninę sistemą
• Gerinti regėjimą
• Mažinti uždegiminius procesus
• Apsaugoti nuo vėžio ir širdies ligų
• Palaikyti normalų kraujo spaudimą

Be to, saldus trešnių skonis pakelia nuotaiką, o rūgštys skatina virškinimo sistemos veiklą. Tad nenuostabu, kad Lietuvoje trešnės nuo seno laikomos sveikatai itin naudingu vaisiumi.

Trešnių auginimas

Nors trešnės sėkmingai dera įvairiuose dirvožemiuose ir klimato juostose, geriausių rezultatų pasieksite jas augindami šilto klimato regionuose ant lengvų, derlingų žemių. Svarbu tinkamai pasirinkti veislę pagal jūsų regiono klimatą.

Trešnėms reikalingas bent 6-8 valandų saulės šviesos per dieną. Sodinant palikite 4-6 metrų tarpą tarp medelių. Trešnės geriausiai auga šiek tiek rūgščiame dirvožemyje (pH 6-7). Tręškite organinėmis trąšomis. Nugenėkite šakas, kad medis augtų atviresnis ir geriau vėdintųsi.

Trešnės pradeda derėti 3-4 metais po sodinimo. Jei norite gauti didesnį derlių, patariama sodinti kelias skirtingas veisles, kryžminant apdulkinimui. Laistykite reguliariai, ypač karštomis ir sausomis vasaromis. Rinkite vaisius, kai jie įgauna būdingą veislei spalvą. Nenuskinkite per anksti, kad trešnės būtų saldžios ir sultingos.

Trešnių perdirbimas

Nors didžioji dalis trešnių suvartojama šviežios, jas galima įvairiai perdirbti: džiovinti, šaldyti, gaminti sultis, vyną, uogienę ar džemą.

Džiovintos trešnės. Tai puikus užkandis ar priedas prie jogurto, varškės sūrių ar avižinių dribsnių. Džiovintos trešnės tinka ir kepiniams bei salotoms. Jas galima ilgai laikyti sandarioje talpyklėje.

Šaldytos trešnės. Šaldymas padeda išsaugoti daugiau vitaminų ir naudingų medžiagų. Šaldytas trešnes patogu turėti atsargoje ir naudoti pyragams, desertams ar tiesiog užkandžiui.

Trešnių sultys. Tai puikus gaivinantis gėrimas karštomis vasaros dienomis. Sultys gaminamos iš saldžiųjų arba rūgščiųjų trešnių. Jos turi daug antioksidantų, vitaminų, mineralų.

Trešnių vynas. Fermentuotas alkoholinis gėrimas, gaminamas iš sultingų saldžiųjų trešnių. Jis būna raudonos spalvos, vidutiniškai saldus, turintis trešnių aromato. Puikiai tinka prie desertų.

Trešnių uogienė. Tai tradicinis lietuviškas gaminys, kuris ruošiamas iš rūgščių trešnių. Uogienė turi ryškų rūgštų trešnių skonį ir kvapą. Tinka pyragams, blynams, jogurtui ar varškei.

Trešnių džemas. Saldus gaminys iš sultingų trešnių, cukraus ir citrinos sulčių. Jis būna geltonos, raudonos arba tamsiai raudonos spalvos. Džemą galima įvairiai panaudoti – tepti ant duonos, pyragaičių, naudoti padažams ir plokštainiams.

Išvados

Apibendrinant, trešnės yra ne tik skanus, bet ir itin naudingas vasaros vaisius. Jų saldus, sultingas skonis džiugina nuo seno, o antioksidantais praturtintas maistingumas padeda stiprinti sveikatą. Nors trešnės plačiai paplitusios, jų tėvynė laikoma Mažoji Azija ir Kaukazas. Europoje šis vaisius pamėgtas nuo senovės, o Lietuvoje trešnių auginimas turi ilgas tradicijas.

Yra daugybė trešnių veislių – saldžiųjų, rūgščiųjų ir neutralaus skonio. Jos skiriasi dydžiu, spalva, skoniu, derlingumu. Auginant svarbu parinkti tinkamą veislę, vietą, prižiūrėti ir laiku nuimti derlių. O nuskintas trešnes galima vartoti šviežias, džiovinti, šaldyti ar perdirbti į gaivinančias sultis, gardų vyną, aromatingą uogienę ar džemą. Tad verta išbandyti įvairius trešnių panaudojimo ir gaminimo būdus!