Aktinidijos – Vertingi Ir Naudingi Vaisiai – Sodinimas, Auginimas Bei Priežiūra

Aktinidija (lot. Actinidia) – tai vijoklinių aktinidijinių (Actinidiaceae) šeimos augalų gentis. Tai daugiamečiai vijokliniai augalai, kurių kai kurios rūšys vadinamos kiviais. Aktinidijos pirmą kartą buvo aprašytos XIX a. viduryje. Jų tėvyne laikoma Kinija, kur šie augalai auga laukiniai. XIX a. pabaigoje aktinidijos pradėtos veisti Naujojoje Zelandijoje, o XX a. – Europoje ir Šiaurės Amerikoje. Šiuo metu pagrindinės aktinidijų auginimo šalys, be Kinijos, yra Naujoji Zelandija, Italija, Čilė, Graikija ir Prancūzija. Lietuvoje aktinidijų plantacijų plotai irgi plečiasi.

Populiariausios ir plačiausiai auginamos yra dvi aktinidijų rūšys:

• Smailialapė aktinidija (Actinidia deliciosa) – vaisiai žali, minkšti, saldūs. Tai labiausiai paplitę komerciniai kiviai.
• Margalapė aktinidija (Actinidia chinensis) – vaisiai geltoni, kietesni.

Abi šios rūšys turi panašias savybes – tai greitai augantys, ilgaamžiai, atsparūs šalčiui vijokliniai augalai. Jų vaisiai pasižymi dideliu vitamino C, kalio bei kitų naudingų medžiagų kiekiu.

Rūšys ir Sodinimas

Yra žinoma apie 50-60 aktinidijų rūšių, tačiau komerciniam auginimui tinka tik kelios iš jų. Be minėtų smailialapės ir margalapės, dar auginamos šios rūšys:

• Purpurinė aktinidija (Actinidia purpurea) – raudonų vaisių.
• Kolomikta aktinidija (Actinidia kolomikta) – baltų, pailgų vaisių.
• Arguta aktinidija (Actinidia arguta) – mažesnių žalių vaisių.

Smailialapės ir margalapės aktinidijos yra tinkamiausios Lietuvos klimato sąlygoms. Jos gerai žiemoja net iki -25°C šalčio. Be to, šių veislių derlius ir vaisių kokybė yra geriausi.

Svarbu, kad sodinant aktinidijas būtų pasirinktos tinkamos veislės – vyriškos ir moteriškos. Tik tokiu atveju bus užtikrintas geresnis apdulkinimas ir derlius.

Be to, reikėtų atkreipti dėmesį į dirvožemio rūgštingumą – aktinidijoms labiausiai tinka lengvai rūgštūs (pH 5-6) dirvožemiai.

Smailialapių ir margalapių aktinidijų įvairovė

Yra daug įvairių veislių smailialapių ir margalapių aktinidijų, kurios skiriasi vaisių dydžiu, forma, spalva, skoniu.

Kai kurios populiariausios smailialapių aktinidijų veislės:

• ‘Hayward’ – standartinė pailgų žalių vaisių veislė, derlinga.
• ‘Jintao’ – ankstyva, saldesnių vaisių.
• ‘Hort16A’ – labai saldžių vaisių, bet jautresnė ligoms.

O margalapių aktinidijų veislių pavyzdžiai:

• ‘Hongyang’ – ryškiai geltonų apvalių vaisių, derlinga.
• ‘Jinshui’ – pailgų geltonų saldžių vaisių.
• ‘Zespri® SunGold’ – aukso spalvos vaisiai, pati saldžiausia.

Kaip išsirinkti tinkamas aktinidijų rūšis savo sodui?

Smailialapės aktinidijos yra universalesnės – jų vaisius galima valgyti tiek šviežius, tiek perdirbti ar šaldyti. O margalapės aktinidijos labiau tinka vartoti šviežius.

Be to, smailialapės aktinidijos yra atsparesnės ligoms, derlingesnės. Jos pradeda derėti anksčiau nei margalapės. Tačiau pastarosios pasižymi saldesniais, aromatingesniais vaisiais.

Tad jei norite užsitikrinti didesnį ir stabilų kivių derlių – rinkitės smailialapes aktinidijas. O margalapes verta sodinti dėl jų vaisių išskirtinio skonio ir saldumo.

Dirvos rūgštingumo svarba aktinidijoms

Vienas iš pagrindinių veiksnių, lemiantis sėkmingą aktinidijų auginimą, yra tinkamas dirvožemio pH.

Aktinidijos geriausiai auga ir duoda derlių lengvai rūgščiame dirvožemyje (pH 5-6). Esant žemesniam pH, prastėja augalų aprūpinimas maisto medžiagomis, jie tampa imlesni ligoms.

Todėl prieš sodinant aktinidijas būtina patikrinti dirvos rūgštingumą ir esant poreikiui jį sureguliuoti – pakelti pH kalkinant. Taip pat galima kas 2-3 metus atlikti dirvos analizes ir koreguoti pH.

Kur pradėti sodinant aktinidijas?

Tinkamiausia vieta aktinidijų sodui – saulėta, apsaugota nuo vėjų, lengvo priemolio dirva sode. Gerai tinka pietų, pietvakarių šlaitai.

Svarbu nepamiršti, kad subrendę aktinidijų ūgliai gali siekti 3-5 m aukštį. Todėl reikia pasirūpinti atraminėmis konstrukcijomis.

Aktinidijas galima sodinti prie tvorų, pergolių ar specialiai pastatytų karpytų karkasų. Taip pat šie augalai mėgsta užlipti ant medžių, todėl juos galima sodinti netoli obelų, kriaušių.

Kodėl reikėtų rinktis savidulkę veislę?

Nors užtenka sodinti ir vienos lyties – vyriškų arba moteriškų aktinidijų, tačiau tuomet reikalingas dirbtinis apdulkinimas, be to, derlius būna mažesnis.

Todėl geriausia rinktis savidulkes veisles, kuriose ant vieno augalo išsivysto tiek vyriški, tiek moteriški žiedai. Toks augalas pats save apdulkina.

Be to, savidulkės veislės užtikrina didesnį ir stabilų derlių. Joms nereikia sodinti atskirų vyriškų augalų kaip apdulkinimo šaltinio.

Populiariausios savidulkės smailialapių aktinidijų veislės yra ‘Jintao’, ‘Hortgem Tahi‘, ‘Hortgem Rua‘. Jos dera nuo 2-3 sodinimo metų.

Optimalus atstumas ir dirvos parengimas

Sodinant smailialapes aktinidijas rekomenduojamas atstumas – 3-4 m tarp eilių ir 2-3 m tarp augalų eilėje.

Derlingesnės savidulkės veislės galima sodinti kiek tankiau – 2-3 m atstumu. O mažiau derlingoms veislems reikia daugiau erdvės – iki 4 m.

Prieš sodinimą svarbu gerai paruošti dirvą – sukultūrinti, patręšti organinėmis trąšomis, kad augalai geriau įsišaknytų. Taip pat būtina atlikti dirvos analizę dėl pH ir prireikus atlikti kalkinimą.

Kaip ir kada teisingai genėti aktinidijas?

Teisingas aktinidijų genėjimas yra labai svarbus, norint užtikrinti gerą augalų augimą, vaisių kokybę ir didesnį derlių.

Tinkamiausias laikas genėti – ankstyvas pavasaris, kovo mėnuo, prieš pumpurų brukimą. Tuomet pašalinami visi pažeisti, išdžiūvę, susipynę šakų ūgliai.

Paliekama 8-10 stipriausių, įvairiomis kryptimis augančių šakų. Jos nugenamos iki reikiamo aukščio – apie 180 cm. Taip formuojamas vaismedžio kamienas ir šakų karkasas.

Genėjimo metu taip pat rekomenduojama nuimti žiemą nušalusius ūglius, kad pavasarį augalai neišeikvotų jėgų bandydami juos atgaivinti.

Aktinidijas galima genėti ir vasaros pabaigoje, tačiau tuomet reikia saugoti, kad per daug nenupjautumėte augančių ūglių ir nepakenktumėte kitų metų derliui.

Derliaus nuėmimas: kada ir kaip skinti aktinidijų vaisius?

Aktinidijų derėjimo laikas prasideda rugsėjo mėnesį. Tuomet vaisiai įgauna būdingą veislei spalvą, optimalų saldumą ir dydį.

Derlių geriausia pradėti skinti, kai vaisiai pasiekia maždaug 90% galutinio dydžio. Jie dar būna kiek kietesni, tačiau subręsta ir po nuėmimo.

Skinti vaisius patartina atsargiai, laikant už kotelio, kad nepažeistumėte žievės. Nenuskintus vaisius galima palikti ant medžių 2-3 savaitėms, kad visiškai sunoktų.

Taip pat galima palikti dalį vaisių žiemai ant medžių. Smailialapių aktinidijų vaisiai išlieka švieži iki pat pavasario, jei tik juos apsaugosite nuo paukščių.

Aktinidijų ligos ir kenkėjai

Dažniausios aktinidijų ligos

Aktinidijos, kaip ir kiti augalai, gali sirgti įvairiomis ligomis. Žinant jų požymius ir priežastis, galima tinkamai pasiruošti ir apsisaugoti nuo šių negalavimų.

Bakterinis vaisių puvinys

Tai viena pavojingiausių bakterinių ligų. Požymiai:

• Ant lapų atsiranda tamsiai rudos dėmės, vėliau išplitusios.
• Vaisiai pūva, juoduoja, dvokia.
• Medžio žievė pūva, sritys įtrūkimai.

Priežastis – per didelis drėgmės kiekis. Apsauga:

• Genėjimas, lapų surinkimas.
• Tinkamas laistymas, vėdinimas.
• Purškimas vario preparatais.

Miltligė

Grybinė liga, pažeidžianti lapus ir vaisius.

Požymiai:

• Ant lapų balti miltiški apnašai.
• Deformuoti, mažesni vaisiai.

Priežastis – drėgmė, tankus sodinimas.

Apsauga:

• Genėjimas, vėdinimas.
• Trąšos su siera, fungicidai.
• Tankesnis sodinimas.

Šaknų puvinys

Pavojingas grybinis susirgimas.

Požymiai:

• Augalai nustoja augę, vysta.
• Šaknys pūva, juoduoja.
• Lapai pageltę, nukritę.

Priežastis – per didelis drėgmės kiekis.

Apsauga:

• Geras vandens nutekėjimas.
• Dirvos dezinfekavimas.
• Atsparios veislės.

Pagrindiniai aktinidijų kenkėjai

Be ligų, aktinidijas gali pažeisti įvairūs kenkėjai – vabzdžiai, erkės, graužikai.

Kaliforninės skylenės

Žalingi vaismedžių vabzdžiai.

Požymiai:

• Išgraužia skyles lapuose.
• Pažeidžia žiedus ir vaisių užuomazgas.

Apsauga:

• Insekticidai vegetacijos metu.
• Spąstai su feromonais.

Voratinklinės erkės

Siurbiančios sultis iš augalų erkės.

Požymiai:

• Ant lapų voratinklio pavidalo tinklai.
• Išsipūtę, deformuoti lapai.

Apsauga:

• Nupurškite akaricidais.
• Sunaikinkite žiemojimo vietas.

Pelėsiai

Graužiantys vaisius žinduoliai.

Požymiai:

• Aptrupėję, apgraužti vaisiai.
• Išgraužtos ertmės vaisiuose.

Apsauga:

• Spąstai, rodenticidai.
• Atbaidymo priemonės.
• Tinklai nuo paukščių.

Kaip apsisaugoti nuo aktinidijų ligų ir kenkėjų?

Norint sumažinti ligų ir kenkėjų tikimybę, reikėtų laikytis šių rekomendacijų:

• Sodinti sveikus, atsparius veisles sodinukus
• Laikytis tinkamo sėjomainos periodo
• Užtikrinti geras augimo sąlygas – vėdinimą, drėgmės balansą
• Laiku genėti ir prižiūrėti plantaciją
• Nenaudoti perteklinių trąšų
• Purkšti biologinėmis priemonėmis esant ligų ar kenkėjų požymiams
• Išvežti ir sunaikinti pažeistus augalus ir vaisius

Taip pat verta atkreipti dėmesį į apsaugą nuo paukščių ir gyvūnų tinklais bei garsinėmis priemonėmis.

Tinkamai prižiūrint aktinidijų plantacijas, galima išvengti didesnių nuostolių dėl ligų ir kenkėjų bei užsitikrinti kokybišką derlių.

Patarimai sėkmingam aktinidijų auginimui

Norint pasiekti gerų rezultatų auginant aktinidijas, verta laikytis šių patarimų:

• Sodinkite kokybiškus, sertifikuotus 1-2 metų sodinukus.
• Pasirinkite tinkamą vietą – saulėtą, apsaugotą nuo vėjų.
• Iš anksto pastatykite atramas. Aktinidijos mėgsta lipti į viršų.
• Laikykitės rekomenduojamų atstumų sodinant.
• Tausokite dirvą – tręškite organiką, kalkinkite.
• Laiku genėkite ir formuokite vaismedžius.
• Apsaugokite nuo ligų ir kenkėjų.
• Nuimkite derlių laiku, kai vaisiai būna subrendę.

Dažniausios klaidos augant aktinidijas ir kaip jų išvengti

Dažniausios klaidos auginat aktinidijas:

• Netinkamai paruoštas dirvožemis – nepatikrintas pH, nemulčiuota.
• Per arti sodinami augalai – neužtenka vietos augti.
• Nepakankama apsauga nuo šalčio, vėjo.
• Negenėjami, formuojami vaismedžiai.
• Uždelsiama nuimti derlių – vaisiai perauga, stringa ant šakų.

Kaip to išvengti? Atlikite dirvos ir vietos analizę, teisingai pasiruoškite. Laikykitės agrotechnikos reikalavimų. Laiku atlikite būtinus priežiūros darbus.

Optimalios sąlygos aktinidijoms auginti Lietuvos klimato sąlygomis

Nors aktinidijos kilusios iš šiltesnių kraštų, tačiau tinkamai prižiūrimos jos neblogai auga ir Lietuvoje.

Tinkamiausios sąlygos joms sudaryti:

• Apsaugota nuo šaltų šiaurės vėjų vieta.
• Saulėta, šilta vieta – pietų, pietvakarių šlaitas.
• Lengvai rūgšti, derlinga žemė (pH 5-6).
• Atraminės konstrukcijos, tvoros, medžiai – kad aktinidijos galėtų užlipti.

Esant palankioms sąlygoms, net ir žemesnė nei -20°C temperatūra žiemą aktinidijoms nepakenks. Svarbu tinkamai apsaugoti augalus nuo šalčio ir drėgmės.

Aktinidijų nauda: Vitamino C šaltinis

Pagrindinė priežastis, kodėl verta auginti aktinidijas – jų vaisiuose esantis didelis kiekis vitamino C bei kitų vertingų medžiagų.

Vienas smailialapės aktinidijos vaisius vidutiniškai turi net iki 100-200 mg vitamino C.

Tai prilygsta trijų apelsinų dozei! Be to, aktinidijose gausu antioksidantų, kalio, folio rūgšties. Jas valgydami gauname sveikatai palankių skaidulų.

Dėl šių priežasčių aktinidijos vadinamos supervaisiais. O mitybos specialistai jas rekomenduoja įtraukti į kasdienę mitybą dėl įvairiapusės naudos sveikatai.

Aktinidijų vaisiuose esantis vitaminas C ir kiti mikroelementai

Be didelio vitamino C kiekio, aktinidijose taip pat gausu šių vertingų medžiagų:

• Antioksidantai – vitaminas E, polifenoliai, karotenoidai. Jie neutralizuoja žalingus laisvuosius radikalus, sulėtina senėjimo procesus.
• Kalcis, geležis – padeda palaikyti kaulų tankį, gerina kraujo rodiklius.
• Kalio, magnio – reikalingi širdies ir raumenų veiklai, nervų sistemos funkcijoms.
• Skaidulos – gerina virškinimo sistemos veiklą, padeda kontroliuoti cukraus kiekį kraujyje.

Tad aktinidijas verta įtraukti į savo mitybą, jei norite papildyti organizmą vertingomis maistinėmis medžiagomis!

Kaip maksimaliai išnaudoti aktinidijų savybes?

Kad gautumėte kuo daugiau naudos iš auginamų aktinidijų, svarbu tinkamai nuimti ir suvartoti derlių.

• Skinkite vaisius subrendusius – tuomet juose daugiausia vitaminų, cukraus. Nenuskintus galite laikyti ant medžių.
• Vartokite šviežius – taip išsaugosite visas vertingas savybes. Šaldyti vaisius galima trumpam, bet vitaminų kiekis sumažės.
• Valgykite su žieve – joje yra daug antioksidantų, skaidulų. Ploną žievelę lengva nulupti ar tiesiog sukramtyti.
• Gerkite sulčių – išspauskite sultis iš šviežių vaisių. Jos ypač naudingos sergantiems peršalimo ligomis.

Įvairūs būdai suvartoti aktinidijas sveikatingumui palaikyti

Aktinidijas galima vartoti įvairiais būdais:

• Valgyti šviežias – paprasčiausias būdas gauti visas naudingas savybes. Vaisius galite gabaliukais pjaustyti į vaisių salotas, jogurtus, pusryčių dribsnius.
• Gaminti sultis – išspauskite sulčių iš šviežių vaisių ir atskiesti vandeniu. Puikus gaivinantis gėrimas su vitaminais.
• Kepti, troškinti – subrendę vaisiai tinka įvairiems patiekalams. Pavyzdžiui, iškepkite aktinidijų gabalėlius kaip bulvių traškučius.
• Šaldyti – nors dalis vitaminų prarandama, tačiau šaldyti vaisius galima ilgesniam laikui ir vartoti žiemą.
• Džiovinti – džiovintuose vaisiuose koncentruojasi cukrūs. Jie tinka kaip užkandis ar prieskoniai.

Išvados

Aktinidijos, arba kivikai – tai vertingos, sveikatai naudingos uogos, turinčios didelį potencialą Lietuvoje. Jos pasižymi aukšta maistine verte, turi įvairiapusį pritaikymą. Be to, kai kurios aktinidijų rūšys yra gražūs dekoratyviniai augalai.