Kėnis – Naudingas Ir Dekoratyvus Medis

Kėnis (Abies) – tai pušinių (Pinaceae) šeimos spygliuočių gentis. Tai gražūs ir naudingi medžiai, paplitę Šiaurės pusrutulyje. Kėniai auga Europoje, Azijoje ir Šiaurės Amerikoje.

Kėniai pasižymi stačiais kamienais ir smailėjančia laja. Jų žievė dažniausiai pilka, o spygliai minkšti. Kėnių spygliai išsidėstę spirališkai ant šakų. Jie būna nuo 1 iki 3 cm ilgio.

Kėniai dažnai auginami kaip dekoratyviniai medžiai parkuose ir sodybose. Jie atsparūs šalčiui, gerai pakelia apkirpimą, todėl tinka formuoti įvairias gyvatvores, skulptūras. Graikinis kėnis (Abies cephalonica) ir olandinis kėnis (Abies nordmanniana) yra populiariausi dekoratyviniai kėniai.

Be dekoratyvių savybių, kėniai turi ir praktinę naudą. Iš kėnių spyglių ir sakų išgaunama eterinių aliejų, kurie naudojami kvepalų pramonėje. Kėnių mediena lengva, minkšta, smulkių metinių rievių. Ji tinka statyboms, baldų gamybai, popieriaus pramonėje.

Lietuvoje paplitę kėniai

Lietuvoje savaime paplitę tik du kėnių rūšys – paprastasis kėnis (Abies alba) ir sibirinis kėnis (Abies sibirica). Tačiau parkuose ir sodybose dažnai sodinami gražūs dekoratyviniai užsienio kėniai.

Paprastasis kėnis (Abies alba) – tai iki 60 m aukščio medis. Jo spygliai standūs, smailūs, iki 25 mm ilgio. Ši rūšis paplitusi Vidurio ir Pietų Europoje. Lietuvoje paprastasis kėnis aptinkamas tik pietvakariuose, kur buvo įveistas žmogaus.

Sibirinis kėnis (Abies sibirica) savaiminis Rytų Lietuvoje. Tai iki 30 m aukščio medis su minkštais spygliais. Šiaip jis paplitęs Sibire, Mongolijoje, šiaurės Kinijoje. Lietuvoje sibirinis kėnis retas ir saugomas.

Tarp dekoratyvinių kėnių populiarūs yra Korėjinis kėnis (Abies koreana), Olandinis kėnis (Abies nordmanniana), Kokcininis kėnis (Abies concolor). Jie pasižymi gražia laja, atsparumu ligoms. Tinka sodinti parkuose, skveruose, prie viešbučių, reprezentacinių pastatų.

Kėnių priežiūra

Kėnius reikėtų sodinti saulėtoje vietoje, pralaidžiame, derlingame dirvožemyje. Jie mėgsta drėgmę, bet blogai auga užmirkusioje, užpelkėjusioje dirvoje.

Jauni kėneliai jautrūs sausroms, šalčiui. Todėl pirmus 2-3 metus reikia laistyti, prireikus apsaugoti nuo šalčio. Subrendę kėniai gan atsparūs aplinkos veiksniams.

Kėnius reikia genėti atsargiai, nes per stiprus genėjimas gali sužaloti medį. Pašalinami tik per tankūs, susipynę, pažeisti šakojimai. Nerekomenduojama genėti vasarą ar ruduo, nes tuomet padidėja ligų rizika.

Kėnis – Išvados

• Kėniai – tai gražūs spygliuočiai medžiai iš pušinių šeimos, plačiai paplitę Šiaurės pusrutulyje.
• Jie turi dekoratyvinę vertę (graži laja, atsparumas šalčiui) ir praktinę naudą (mediena, eteriniai aliejai).
• Lietuvoje savaime auga paprastasis kėnis ir sibirinis kėnis. Taip pat sodinami įvairūs dekoratyviniai kėniai.
• Kėnius reikia sodinti saulėtoje vietoje, derlingame dirvožemyje. Jauni kėneliai jautrūs aplinkos veiksniams.
• Kėnių priežiūra nesudėtinga, svarbu saikingai genėti ir laiku laistyti.