Gluosnis – Populiariausias Ir Naudingiausias Dekoratyvinis Augalas

Gluosnis – tai vienas iš populiariausių ir naudingiausių dekoratyvinių augalų Lietuvoje. Jis pasižymi greitu augimu, atsparumu šalčiui, ligoms ir kenkėjams. Be to, gluosniai turi įvairiapusę pritaikymo galimybę.

Visų pirma, gluosnis yra puikus ir pigus gyvatvorės pasirinkimas. Jo šakos tankiai apaugusios lapais, todėl sudaro nepraeinamą barjerą. Gluosnių gyvatvorės greitai užauga ir nereikalauja dažno karpymo ar priežiūros. Jos taip pat atsparios puviniui, tad ilgai išlaiko dekoratyvumą.

Be to, gluosniai tinka erozijai kontroliuoti. Jų šaknys suriša dirvožemį, neleisdamos jam nuplauti lietaus ar išpustyti vėjo. Todėl gluosnių sodinukais apsodinamos šlaitų, pylimų, griovių ir upių šlaitų vietos.

Taip pat gluosniai naudojami pramonėje – jų mediena tinka popieriaus gamybai. Gluosnis pasižymi minkšta ir lanksčia mediena, lengvai perdirbama į plaušieną. Todėl auginami dideli gluosnynai popieriaus pramonės reikmėms.

Galiausiai, gluosnis turi svarbią ekologinę reikšmę. Jo žiedai pritraukia didelius kiekius bitelių, todėl aplink gluosnynus klesti bitininkystė. Be to, gluosniai suteikia buveinę daugybei paukščių ir smulkiųjų gyvūnų. Jie praturtina biologinę įvairovę ir palaiko vietines ekosistemas.

Apibendrinant, gluosnis yra daugiafunkcis augalas, teikiantis naudą žmonėms, pramonės šakoms ir gamtai. Dėl greito augimo, atsparumo, dekoratyvumo bei įvairiapusio pritaikymo jis nusipelnęs populiarumo Lietuvoje. Tinkamai pasodinti ir prižiūrimi gluosniai greitai atsipirks ir džiugins šimtmečius. (1)

Gluosnio gimtinė – šiaurinės ir vidutinio klimato platumos

Gluosnio gimtinė – tai šiaurinės ir vidutinio klimato platumos. Šiose zonose vyrauja pakankamai drėgmės ir šviesos, kad gluosniai galėtų augti ir klestėti.

Gluosniai paplitę plačioje Eurazijos teritorijoje – nuo Vakarų Europos iki Tolimųjų Rytų Rusijoje. Jie auga Skandinavijos ir Baltijos šalyse, Centrinėje Europoje, taip pat Sibire, Mongolijoje, Kinijoje, Japonijoje. Gluosniams tinka derlingos upių slėnių, miškų pakraščių, pelkių ir paupių dirvos.

Lietuvoje gluosniai taip pat labai paplitę – jie sudaro svarbią miškų, krūmynų ir pelkių augalijos dalį. Čia auga 24 gluosnių rūšys, kurios prisitaikiusios prie vietinio klimato ir dirvožemio sąlygų.

Tarp labiausiai Lietuvoje paplitusių gluosnių minėtini: baltasis gluosnis (Salix alba), blindė (Salix caprea), plaukuotasis gluosnis (Salix cinerea), purpurinis gluosnis (Salix purpurea). Jie sudaro svarbią natūralios gamtinės ekosistemos dalį.

Apibendrinant, gluosnio gimtinė apima plačias šiaurinės pusrutulio teritorijas, kuriose būdingas vidutinio klimato ar šaltesnis klimatas. Lietuvoje gluosniai yra labai paplitę ir atlieka svarbų vaidmenį gamtoje.

Gluosnių rūšys ir veislės

Gluosnių rūšys ir veislės Lietuvoje yra gausu įvairių gluosnių: čia auga 21 gluosnių rūšis (18 savaiminių ir 3 introdukuotos) bei 31 hibridas. Pagal augimo pobūdį skiriami medžio tipo gluosniai ir krūminiai gluosniai, dar vadinami karklais.

Tarp svarbiausių Lietuvoje paplitusių rūšių paminėtini: baltasis gluosnis (Salix alba), blindė (Salix caprea), plaukuotasis gluosnis (Salix cinerea), purpurinis gluosnis (Salix purpurea), trapusis gluosnis (Salix fragilis), virbis (Salix pentandra).

Taip pat gausu įvairių veislių. Pavyzdžiui, iš baltojo gluosnio išvestos grakščios lieknos šakos turinčios veislės ‘Vitellina’, ‘Tristis’, iš trapiojo gluosnio – veislė ‘Rakita’, turinti itin trapias šakeles.

Dekoratyviniuose soduose dažnai auginamos įvairios spalvingalapių ar keistai augančių gluosnių veislės: ‘Flame’, ‘Golden Ness’, ‘Purple Splash’, ‘Pendula’ ir kt. Jos pasižymi neįprastu augimu ar lapų spalvomis.

Apibendrinant, Lietuvos gamtoje ir želdynuose auga gausi įvairovė gluosnių rūšių bei veislių, kurios turi skirtingas savybes ir pritaikymo galimybes.

Gluosnis sveikalapis

Gluosnis sveikalapis, dar žinomas kaip Hakuro Nishiki gluosnis, yra populiarus dekoratyvinis krūmas, mėgstamas dėl savo įspūdingos išvaizdos.

Šis gluosnis pasižymi:

• Rutuline arba pusrutuline forma – išauginamas kaip nedidelis medelis arba didelis krūmas
• Margais lapais – pavasarį keičia spalvą nuo švelniai rožinės iki baltos ir žalios
• Greitu augimu – per metus išauga iki 1-2 metrų aukščio

Norint išlaikyti gražią formą, šį gluosnį reikia genėti kelis kartus per metus. Genint skatinami miegančių pumpurų augimas, todėl augalas darosi tankesnis.

Sveikalapis gluosnis geriausiai jaučiasi saulėtoje vietoje, tačiau gali augti ir šešėlyje. Mėgsta derlingą, vidutiniškai drėgną dirvą. Esant sausrai, papildomas laistymas yra būtinas.

Šis gluosnis yra atsparus šalčiams, tačiau jauni ūgliai gali nušalti. Todėl pirmaisiais metais po pasodinimo reikėtų apsaugoti nuo žiemos šalčių.

Sveikalapis gluosnis Hakuro Nishiki yra universalus augalas, tinkantis sodinti pavieniui arba kompozicijose su kitais augalais. Dėl savo spalvingų lapų ir lengvos formos, jis taps ryškiu akcentu jūsų sode ar darželyje.

Be įprasto sveikalapio gluosnio, yra ir kitų veislių, kurios skiriasi lapų spalvomis ar augimo formomis:

• Purpurinis gluosnis – turi sodriai raudonus ūglius ir lapus
• Garbanotasis gluosnis – pasižymi garbanota laja
• Baltasis gluosnis ‘Tristis’ – liūdnas gluosnis, kurio šakos ir lapai nusvirus žemyn
• Svyruoklinis gluosnis – ilgos lanksčios šakos kabo žemyn

Nors sveikalapis gluosnis nereikalauja daug priežiūros, jis vis tiek yra jautrus kenkėjams ir ligoms. Dažniausiai puola amarai, skydamarės, tripsai bei įvairūs grybeliniai susirgimai. Todėl profilaktiškai reikėtų purkšti fungicidais bei insekticidais.

Apibendrinant, sveikalapis gluosnis Hakuro Nishiki yra nepaprastai gražus ir lengvai prižiūrimas dekoratyvinis krūmas. Nors jis ir mėgsta saulę bei drėgmę, bet nereikalauja itin derlingos dirvos. Tinkamai prižiūrint bei formuojant, šis gluosnis taps tikru puošmena jūsų sode.

Purpurinis gluosnis

Purpurinis gluosnis (Salix purpurea) yra dekoratyvus krūmas, pasižymintis ryškia raudona spalva. Jis priklauso gluosninių šeimai kartu su kitais panašiais augalais – blindėmis, karklais ir žilvičiais.

Purpurinio gluosnio savybės:

• Aukštis – iki 4-5 metrų
• Kamienas – neaukštas, storesnis
• Šakos – tiesios, lanksčios, raudonos spalvos
• Lapai – pailgai lancetiški, tamsiai žali
• Žiedai – smulkūs, susitelkę į žiedynus-auskarus, vadinamus „kačiukais“
• Žydi – balandžio-gegužės mėnesiais

Purpurinis gluosnis gerai auga įvairiomis sąlygomis – tiek saulėtoje, tiek pusiau ūksmingoje vietoje. Jam reikalingas vidutiniškai drėgnas dirvožemis.

Priežiūra:

• Genėjimas – bent kartą per metus, vasarą po žydėjimo
• Laistymas – vidutiniškai, vengiant perdžiūvimo
• Tręšimas – pavasarį azoto trąšomis

Panaudojimas:

• Dekoratyviniams želdiniams
• Pintiems dirbiniams iš lanksčių šakelių
• Vaistiniams preparatams iš žievės

Yra įvairių veislių, skirtingų aukščių bei formų. Populiariausios:

• ‘Pendula’ – verkianti forma
• ‘Gracilis’ – žema, iki 1,5 m aukščio
• ‘Nana’ – nykštukinė veislė

Purpurinis gluosnis yra universalus ir lengvai prižiūrimas augalas. Dėl ryškios spalvos ir įvairių formų tinka įvairiems kraštovaizdžio sprendimams.

7. Garbanotasis (baltasis) gluosnis

Garbanotasis (baltasis) gluosnis (Salix matsudana) priklauso gluosninių šeimai ir yra šalčiui atsparus augalas su kreivomis ir plonomis šakomis. Dažniausiai tokio medžio šaknų sistema yra atvira.

Šis nuostabiai gražus medis yra plačiai paplitęs šiaurinėse ir vidutinio klimato platumose, nors kartais auga ir subtropiniuose regionuose.

Garbanotasis gluosnis pasižymi:

• Rutuline arba pusrutuline forma – išauginamas kaip nedidelis medelis arba didelis krūmas
• Plonomis, lanksčiomis šakomis, kurios krenta žemyn
• Pilkšvai žalia arba sidabriška laja
• Greitu augimu – per metus išauga iki 1-2 metrų aukščio

Norint išlaikyti gražią formą, šį gluosnį reikia genėti kelis kartus per metus. Genėjimas skatina miegančių pumpurų augimą, todėl augalas darosi tankesnis.

Garbanotasis gluosnis geriausiai jaučiasi saulėtoje vietoje, tačiau gali augti ir šešėlyje. Mėgsta derlingą, vidutiniškai drėgną dirvą. Esant sausrai, papildomas laistymas yra būtinas.

Šis gluosnis yra atsparus šalčiams, tačiau jauni ūgliai gali nušalti. Todėl pirmaisiais metais po pasodinimo reikėtų apsaugoti nuo žiemos šalčių.

Garbanotasis gluosnis yra universalus augalas, tinkantis sodinti pavieniui arba kompozicijose su kitais augalais. Dėl savo grakščių šakų ir sidabriškos spalvos, jis taps ryškiu akcentu jūsų sode ar darželyje.

Be įprasto garbanotojo gluosnio, yra ir kitų veislių, kurios skiriasi augimo formomis:

• ‘Tortuosa’ – su išgaubtomis šakomis
• ‘Crispa’ – nykštukinė veislė iki 2 metrų aukščio
• ‘Pendula’ – verkianti forma
• ‘Erythroflexuosa’ – raudonų ūglių veislė

Nors garbanotasis gluosnis nereikalauja daug priežiūros, jis vis tiek yra jautrus kenkėjams ir ligoms. Dažniausiai puola amarai, skydamarės bei įvairūs grybeliniai susirgimai. Todėl profilaktiškai reikėtų purkšti fungicidais bei insekticidais.

Apibendrinant, garbanotasis gluosnis yra nepaprastai gražus ir lengvai prižiūrimas dekoratyvinis krūmas. Nors jis ir mėgsta saulę bei drėgmę, bet nereikalauja itin derlingos dirvos. Tinkamai prižiūrint bei formuojant, šis gluosnis taps tikru puošmena jūsų sode.

Garbanotasis (baltasis) gluosnis

Garbanotasis (baltasis) gluosnis (Salix matsudana) priklauso gluosninių šeimai ir yra šalčiui atsparus augalas su kreivomis ir plonomis šakomis. Dažniausiai tokio medžio šaknų sistema yra atvira.

Šis nuostabiai gražus medis yra plačiai paplitęs šiaurinėse ir vidutinio klimato platumose, nors kartais auga ir subtropiniuose regionuose.

Garbanotasis gluosnis pasižymi:

• Rutuline arba pusrutuline forma – išauginamas kaip nedidelis medelis arba didelis krūmas
• Plonomis, lanksčiomis šakomis, kurios krenta žemyn
• Pilkšvai žalia arba sidabriška laja
• Greitu augimu – per metus išauga iki 1-2 metrų aukščio

Norint išlaikyti gražią formą, šį gluosnį reikia genėti kelis kartus per metus. Genėjimas skatina miegančių pumpurų augimą, todėl augalas darosi tankesnis.

Garbanotasis gluosnis geriausiai jaučiasi saulėtoje vietoje, tačiau gali augti ir šešėlyje. Mėgsta derlingą, vidutiniškai drėgną dirvą. Esant sausrai, papildomas laistymas yra būtinas.

Šis gluosnis yra atsparus šalčiams, tačiau jauni ūgliai gali nušalti. Todėl pirmaisiais metais po pasodinimo reikėtų apsaugoti nuo žiemos šalčių.

Garbanotasis gluosnis yra universalus augalas, tinkantis sodinti pavieniui arba kompozicijose su kitais augalais. Dėl savo grakščių šakų ir sidabriškos spalvos, jis taps ryškiu akcentu jūsų sode ar darželyje.

Be įprasto garbanotojo gluosnio, yra ir kitų veislių, kurios skiriasi augimo formomis:

• ‘Tortuosa’ – su išgaubtomis šakomis
• ‘Crispa’ – nykštukinė veislė iki 2 metrų aukščio
• ‘Pendula’ – verkianti forma
• ‘Erythroflexuosa’ – raudonų ūglių veislė

Nors garbanotasis gluosnis nereikalauja daug priežiūros, jis vis tiek yra jautrus kenkėjams ir ligoms. Dažniausiai puola amarai, skydamarės bei įvairios grybų infekcijos. Todėl profilaktiškai reikėtų purkšti fungicidais bei insekticidais.

Svyruoklinis gluosnis arba babilonietis

Svyruoklinis gluosnis, dar žinomas kaip babilonietis (Salix babylonica), yra vienas gražiausių ir populiariausių dekoratyvinių gluosnių. Šis medis kilęs iš Rytų Azijos, tačiau dabar auginamas visame pasaulyje.

Pagrindinės savybės:

• Aukštis – iki 12-15 m
• Kamienas – tiesus, cilindriškas
• Šakos – ilgos, lanksčios, nukarusios
• Lapai – pailgi, nusmailėję galuose, šviesiai žali
• Žydi – ankstyvą pavasarį, žiedai smulkūs

Svyruoklinio gluosnio ypatybė, dėl kurios jis toks populiarus, yra būtent jo ilgos nukarusios šakos. Jos suteikia medžiui labai grakščią, liūdną išvaizdą, todėl jis dar vadinamas verkiančiu gluosniu.

Augimvietės – pakenčia įvairias dirvožemio sąlygas, tačiau geriausiai jaučiasi drėgname priemolyje. Mėgsta saulėtas vietas, nors gali augti ir pusiau ūksmingoje.

Priežiūra:

• Genėjimas – formuojamasis genėjimas, šakų nukarinimas
• Laistymas – gausus, ypač sausros metu
• Tręšimas – azoto trąšos pavasarį

Panaudojimas

• Dekoratyviniams želdiniams, sodo akcentui
• Medžių alėjoms, parkams
• Laikinas pavėsis

Ligos ir kenkėjai

Dažniausiai suserga įvairiomis grybų ligomis, pavyzdžiui, rudąja puviniu. Taip pat gali kenkti amarai, skydamarės bei įvairūs kenkėjai.

Gulsčiasis karklas

Gulsčiasis karklas (Salix repens) yra žemas, sruogelinis krūmas, priklausantis gluosninių šeimai. Šis augalas natūraliai paplitęs šiaurinėje Eurazijoje – Skandinavijoje, Rusijoje, taip pat Šiaurės Amerikoje.

Pagrindinės savybės:

• Aukštis – iki 0,3-0,6 m
• Stiebas – plonas, gulėjęs ant žemės
• Šakos – status, šakotas
• Lapai – apvalūs arba kiaušiniški, žali, blizgantys
• Žiedai – smulkūs, geltoni, susitelkę į žiedynus

Gulsčiasis karklas gerai prisitaikęs prie atšiaurių sąlygų – auga tiek drėgnose, tiek sausose, netgi uolėtose vietose. Mėgsta saulėtas arba pusiau ūksmingas vietas.

Panaudojimas:

• Gruntų sutvirtinimui
• Dirvožemio erozijos kontrolei
• Kompoziciniuose želdiniuose – bordiūrams, alpinariumams

Priežiūra paprasta, nes šis augalas ganėtinai atsparus ligoms ir kenkėjams. Reikia tik retkarčiais patręšti bei sezonui pasibaigus nupjauti.

Gulsčiojo karklo ypatybė ta, kad jis intensyviai dauginasi vegetatyviškai – išleidžia atžalas ir greitai užima didelius plotus. Todėl tinka greitam, bet laikinam dirvožemio stabilizavimui.

Be įprasto gulsčiojo karklo, yra keletas dekoratyvesnių veislių:

• ‘Gold Fountain’ – geltonais lapais
• ‘Blue Carpet’ – melsvai žaliais lapais
• ‘Green Carpet’ – sodriai žaliais lapais

Nors šis augalas atrodo kukliai, jis turi svarbų vaidmenį ekosistemose – padeda stabilizuoti gruntą, yra maisto šaltinis gyvūnams. Be to, vegetatyvinis dauginimasis leidžia greitai ir pigiai apželdinti didelius plotus.

Trapusis gluosnis

Trapusis gluosnis (Salix fragilis) yra vienas iš labiausiai paplitusių laukinių gluosnių Lietuvoje. Šis aukštas, greitai augantis medis priklauso gluosninių šeimai ir natūraliai paplitęs Europoje bei Vakarų Azijoje.

Pagrindinės savybės:

• Aukštis – iki 20-25 m
• Kamienas – tiesus, cilindriškas, pilkos spalvos
• Šakos – trapios, lengvai lūžtančios, plonos
• Lapai – kiaušiniški arba lancetiški, dantyti
• Žiedai – smulkūs, melsvai žali, susitelkę į žiedynus

Trapusis gluosnis gerai auga įvairiomis sąlygomis – tiek drėgnose, tiek sausose vietose, netgi uolėtose. Taip pat atsparus oro taršai, todėl dažnai auginamas miestuose.

Panaudojimas:

• Medienai gauti – malkoms, popieriaus pramonėje
• Kraštovaizdžio formavimui – alėjoms, pakelės želdiniams
• Erozijai kontroliuoti

Priežiūra nesudėtinga – reikia tik genėti bei valyti pažeistas, puvinį galinčias sukelti šakas. Tręšti nereikia, nes medis ganėtinai atsparus ligoms.

Kenkėjai ir ligos

Dažniausiai serga rudąja puviniu, taip pat kenkia amarai bei įvairūs kenkėjai. Reikia stebėti ir pašalinti pažeistas šakas.

Nors trapusis gluosnis neturi ryškaus dekoratyvumo, jis turi daug kitų privalumų – lengvai prisitaiko, greitai auga, atsparus ligoms. Todėl plačiai naudojamas želdinimo darbuose, ypač sunkesnėse augavietėse.

Gluosnių dauginimas

Gluosniai gali būti dauginami tiek sėklomis, tiek vegetatyviškai.

Sėklinis dauginimas turi privalumų – gaunamos genetiškai įvairesnės palikuonių kartos. Tačiau trūkumai – sėklos turi būti šviežios, dygsta netolygiai, daigai auga lėtai.

Vegetatyvinis dauginimas paprastesnis ir duoda greitesnius rezultatus. Dažniausiai naudojami šie būdai:

• Atkarpomis – nupjaunamos ir įsodinamos jaunos šakelės
• Ūgliais – iškasami ir sodinami praėjusių metų ūgliai
• Įsodinant šakniastiebius – perkeliami su šaknimis iškasti krūmai
• Atžalomis – atskiriamos ir persodinamos natūraliai išaugusios atžalos

Atkarpos ir ūgliai turi būti paimti pavasarį, kai pradeda tekėti sula. Geriausiai tinka vienmečiai ūgliai, nes jie turi daugiau augimo hormonų.

Prieš sodinant reikia apdoroti stimulatoriais šaknijimuisi, pvz., heteroauksinu. Taip pat galima mirkyti moliu ar pelenų skiedinyje.

Sodinimo duobė turi būti pakankamai didelė, kad tilptų visos šaknys. Svarbu užkloti su dirvožemiu, kad neliktų oro tarpų. Po sodinimo būtina gausiai palaistyti.

Pirmaisiais metais daigus reikia saugoti nuo pavasario šalnų bei vasaros sausrų, laistant ir tręšiant.

Vegetatyvinis dauginimas, nors ir pigesnis bei paprastesnis, turi trūkumą – visi palikuonys būna identiški motininei augalo kopijai. Todėl sėklinis būdas vis tiek rekomenduojamas norint išauginti įvairesnių formų gluosnius.

Gluosnių auginimas

Gluosniai yra gana universalūs medžiai, kurie gali būti auginami įvairiomis sąlygomis. Tačiau norint išauginti gražius, sveikus augalus, reikia žinoti pagrindinius gluosnių auginimo ir priežiūros principus.

Vieta ir dirvožemis

• Geriausiai auga saulėtose vietose, tačiau pakenčia ir šešėlį
• Mėgsta derlingą, vidutiniškai drėgną priemolio dirvožemį
• Gali augti ir sausose bei uolėtose vietose, tačiau tuomet reikalingas papildomas laistymas

Sodinimas

• Sodinami pavasarį arba rudenį
• Duobė turi būti pakankamai didelė, kad tilptų visos šaknys
• Svarbu nepalikti oro tarpų ir gerai užpilti dirvožemiu
• Po sodinimo būtina gausiai palaistyti

Priežiūra

• Laistymas – vidutiniškai, bet gausiai esant sausroms
• Tręšimas – azoto trąšomis pavasarį
• Genėjimas – formuojamasis genėjimas, šakų retinimas
• Apsauga nuo ligų ir kenkėjų – profilaktinis purškimas

Žiemojimas

• Vyresni gluosniai ganėtinai atsparūs šalčiams
• Jaunesniems reikia apsaugos nuo šalnų ir pavasarinių šalčių
• Rekomenduojama uždengti agroplėvele ar nendrėmis

Laikantis šių taisyklių, net ir prastesnėmis sąlygomis galima išauginti gražius gluosnius. Svarbiausia – pasirinkti tinkamą rūšį ir veislę konkrečiai vietai bei užtikrinti reguliarią priežiūrą. Tada šie universalūs medžiai džiugins savo elegancija daugelį metų.

Apibendrinant, nors kai kurios gluosnių rūšys gali augti ir ekstremaliomis sąlygomis, geriausi rezultatai pasiekiami laikantis optimalių auginimo rekomendacijų. Ypatingą dėmesį reikia skirti jaunų medelių priežiūrai.

Gluosnio sodinimas

Norint pasodinti gražų, sveiką gluosnį, reikia laikytis tam tikrų sodinimo taisyklių. Nuo to, kaip bus pasodintas medelis, priklausys jo tolesnis augimas ir išvaizda.

Vieta

• Geriausia rinktis saulėtą vietą, apsaugotą nuo stiprių vėjų
• Galima sodinti ir pusiau ūksmingoje vietoje, tačiau tuomet augimas bus lėtesnis
• Dirvožemis turi būti vidutiniškai drėgnas, derlingas priemolis

Laikas

• Geriausias sodinimo laikas – ankstyvas pavasaris, kol medeliai dar neišplaukę
• Galima sodinti ir rudenį, tačiau tuomet reikia gerai apsaugoti nuo šalnų

Duobė

• Duobė turi būti pakankamai didelė, kad tilptų visos šaknys
• Dugnas išpurenamas, kad gerai prasiskverbtų vanduo
• Prieš sodinant įberiama trąšų bei dirvožemio pagerintojo

Sodinimas

• Šaknys turi būti gerai išskleistos, be susipynimų
• Svarbu nepalikti oro tarpų ir gerai užpilti dirvožemiu
• Po sodinimo būtina gausiai palaistyti

Priežiūra

• Pirmaisiais metais labai svarbu laistyti bei tręšti
• Reikia apsaugoti jaunus daigus nuo pavasario šalnų bei vasaros kaitros

Laikantis šių rekomendacijų, pasodintas gluosnis turės visas sąlygas augti sveikas ir džiuginti savo gražia išvaizda daugelį metų.

Apibendrinant, nors kai kurie gluosniai gali būti ganėtinai atsparūs, vis tiek labai svarbu tinkamai pasiruošti sodinimui. Ypač pirmaisiais metais priklauso nuo to, kaip bus pasodintas ir prižiūrimas jaunas medelis.

Gluosnio tręšimas

Norint išauginti gražų, vešlų gluosnį, tręšimas yra būtinas agrotechninis priemonė. Nors kai kurios rūšys gali augti ir skurdžiose dirvose, optimaliam augimui ir gerai savijautai reikalingos trąšos.

Kada tręšti

• Geriausiai tinka ankstyvas pavasaris, kai pradeda tekėti sultys
• Galima papildomai patręšti ir vasaros viduryje
• Rudenį tręšimas nerekomenduojamas

Kokiomis trąšomis

• Gluosniams labiausiai reikalingos azoto trąšos
• Gali būti naudojamos tiek mineralinės, tiek organinės trąšos
• Taip pat rekomenduojama kompleksinės trąšos

Kaip tręšti

• Trąšos beriamos po medžio lają
• Svarbu tolygiai paskleisti ant viso ploto
• Po tręšimo būtina gausiai palaistyti

Normos

• Jauniems medeliams užtenka 20-30 g azoto po laja
• Suaugusiems – iki 60-100 g, priklauso nuo medžio dydžio
• Per didelis tręšimas gali sukelti augalo nudegimus

Tręšimo efektai

• Padidėja atsparumas ligoms ir kenkėjams
• Paspartėja ūglių augimas
• Pagražėja ir sutankėja laja
• Pagerėja žydėjimas ir vaisių formavimasis

Apibendrinant, planingas gluosnių tręšimas pavasarį yra būtinas norint išauginti dekoratyvų, vešlų medį. Ypač svarbus azoto trąšų panaudojimas, kuris skatina augimą bei gerina atsparumą. Perteklinis tręšimas gali pakenkti, todėl svarbu laikytis rekomenduojamų normų.

Gluosnio genėjimas

Norint išlaikyti gražią gluosnio formą, neišvengiamai teks atlikti genėjimo darbus. Nugenėjus peraugusias, pažeistas arba netinkamai augančias šakas, medis atrodys daug tvarkingesnis.

Kada genėti

• Geriausia genėti pavasarį, prieš prasidedant intensyviam sulių tekėjimui
• Galima genėti ir vasaros pabaigoje, tačiau tuomet bus didesnė infekcijų rizika

Kaip genėti

• Šakos pjaunamos tiesiai, vengiant palikti gumburus
• Pjūvio vieta užtepama getiniu arba tepalu
• Pašalinamos visos pažeistos, puvinį galinčios sukelti šakos
• Išpjaunami konkuruojantys, susipynę ūgliai viduje

Kokias šakas genėti

• Per ilgas, per tankias, blogai augančias šakas
• Senas, nudžiūvusias šakas
• Šakas, trukdančias bendram medžio vaizdui

Genėjimo intensyvumas

• Jauniems medeliams genėti švelniau, formuojant kamieną
• Suaugusiems galima drąsiau genėti, net iki 30% šakų

Apibendrinant, reguliarus genėjimas yra būtinas norint išlaikyti gluosnio formą ir sveikumą. Būtina laiku pašalinti pažeistas arba blogai augančias šakas, kad nekiltų puvinių ir ligų. Švelnesnis genėjimas taikomas jauniems medžiams.

 

Here is a 500 word Lithuanian language detailed paragraph about section 17 of the provided outline on gluosnių ligos ir kenkėjai (willow diseases and pests), formatted using markdown:

Gluosnių ligos ir kenkėjai

Nors gluosniai laikomi gana atspariais augalais, juos gali paveikti įvairios ligos ir kenkėjai.

Dažniausiai pasitaikančios grybelinės ligos:

• Gluosnio šašas – jaunų ūglių ir lapų juodavimas
• Miltligė – balzganas apnašas ant lapų
• Lapų dėmėtligės – įvairios dėmės ir nekrozės
• Rudosios puvinys – medienos puvinys

Kenkėjai:

• Amarai – išsiurbia sultis
• Lapgraužiai – graužia lapus
• Karpotoji erkutė – deformuoja lapus
• Žiedinis verpikas – graužia žiedus ir vaisius

Apsaugai nuo ligų ir kenkėjų rekomenduojama:

• Profilaktiškai purkšti fungicidais bei insekticidais
• Laiku šalinti pažeistas šakas
• Vengti perteklinio azoto tręšimo
• Sodinti atsparias veisles

Nors kai kurie gluosniai gali augti net labai prastomis sąlygomis, norint išvengti ligų, būtina užtikrinti tinkamą priežiūrą bei profilaktiką. Ypač svarbu saugoti jaunus sodinukus.

Gluosnis kraštovaizdžio dizaine

Gluosniai yra labai universalūs ir dekoratyvūs medžiai, todėl plačiai naudojami kraštovaizdžio dizaino sprendimuose. Jie tinka tiek dideliems parkams, tiek nedideliems privačioms teritorijoms apželdinti.

Pagrindinės gluosnių savybės, leidžiančios juos pritaikyti kraštovaizdžio formavimui:

• Įvairios augimo formos – verkiančios, rutulinės, koloninės ir kt.
• Skirtingi aukščiai – nuo 2 iki 15 metrų
• Lankstūs, lengvai formuojami ūgliai
• Atsparumas įvairioms augimvietėms

Panaudojimo būdai gali būti labai įvairūs:

• Alėjos, gyvatvorės
• Vieniši akcentai – pavieniai ar grupėmis
• Kompozicijos su kitais augalais – kontrastingos formos ir spalvos
• Laikinas pavėsis – dėl tankaus vainiko

Tinkamai parinkus rūšis ir formas, gluosniai gali papuošti bet kokį kraštovaizdį – nuo romantiško iki modernaus. Jie nereikalauja daug priežiūros, greitai auga, atsparūs ligoms.

Tačiau jauniems sodinukams vis tiek reikalingas tinkamas paruošimas bei priežiūra, kol šaknys gerai įsitvirtins. Tuomet gluosniai atskleis visą savo potencialą ir grožį.

Apibendrinant, gluosniai yra tikrai universalūs augalai, tinkantys įvairiems kraštovaizdžio sprendimams. Jų privalumai leidžia sėkmingai naudoti sunkesnėmis sąlygomis, kur kiti augalai neprigytų. Todėl gluosniai tikrai praverčia kuriant gražius ir funkcionalius želdinius.