Aviečių Sodinimas: Auginimo Įpatumai Bei Priežiūra

Turinys

Avietės – tai vienas populiariausių ir skaniausių uogų, kurias galima auginti savo sode. Jos ne tik gardžios, bet ir labai naudingos sveikatai, nes turi daug vitaminų, mineralų ir antioksidantų. Tačiau norint užsiauginti gausų ir kokybišką derlių, reikia žinoti, kaip tinkamai pasodinti ir prižiūrėti avietes.

Sodinimo laikas ir vieta

Geriausias laikas sodinti avietes yra ruduo arba ankstyvas pavasaris. Rudenį sodinant, avietės spės įsišaknyti ir kitais metais jau duos derlių. Pavasarį sodinant, derlių galima tikėtis tik antrais metais.

Renkantis vietą avietėms, reikia atkreipti dėmesį į šiuos dalykus:

Avietės mėgsta saulėtas vietas, tačiau gali augti ir nedideliame pavėsyje.
Dirvožemis turėtų būti derlingas, vidutinio drėgnumo ir gerai drenuotas. Avietėms netinka užmirkusi dirva ar vietos, kur ilgai telkšo vanduo.
Geriausia rinktis apsaugotas nuo vėjo vietas, nes avietės nemėgsta skersvėjų.

Sodinimas

Prieš sodinant avietes, dirvą reikia gerai paruošti – giliai perkasti, pašalinti piktžoles ir patręšti kompostu ar organinėmis trąšomis. Sodinimo duobes reikia kasti 40 cm gylio ir pločio, paliekant 60-70 cm tarpus tarp eilių ir 30-40 cm tarp augalų eilėje.

Sodinant avietes, svarbu atkreipti dėmesį į šiuos dalykus:

Sodinukai turi būti sveiki, su gerai išsivysčiusia šaknų sistema.
Šaknis reikia atsargiai išskleisti ir įstatyti į duobę taip, kad skiepas būtų virš žemės paviršiaus.
Duobę užpilti žemėmis, šaknis gerai apspausti ir gausiai palaistyti.
Jei sodinami rudenį, aplink sodinukus reikia supilti nedidelius kauburėlius žemių apsaugai nuo šalčio.

Priežiūra

Kad avietės gerai augtų ir duotų gausų derlių, joms reikia tinkamos priežiūros. Svarbiausi priežiūros darbai yra laistymas, tręšimas, genėjimas ir apsauga nuo ligų bei kenkėjų.

Laistymas

Avietėms reikia reguliaraus laistymo, ypač sausros metu. Laistyti reikia gausiai, kad dirvožemis būtų drėgnas, bet ne šlapias. Geriausia laistyti ryte arba vakare, kad vanduo spėtų susigert į dirvą ir neišgaruotų.

Tręšimas

Avietės yra gana reiklios maisto medžiagoms, todėl jas reikia reguliariai tręšti. Tręšti reikia pradėti trečiais auginimo metais, atsižvelgiant į dirvožemio būklę ir augalų išsivystymą. Pavasarį avietes reikia patręšti azoto trąšomis, o vasarą ir rudenį – kalio ir fosforo trąšomis. Taip pat galima naudoti organines trąšas, tokias kaip kompostas, mėšlas ar žalioji trąša.

Genėjimas

Genėjimas yra labai svarbus aviečių priežiūros darbas, padedantis formuoti krūmą, reguliuoti derlių ir apsaugoti nuo ligų. Avietės genimos du kartus per metus – pavasarį ir rudenį.

Pavasarį reikia išpjauti visus pernykščius, jau derėjusius stiebus, paliekant tik stiprius, sveikus ūglius. Taip pat reikia patrumpinti ūglius iki 20-30 cm aukščio, kad augalai geriau šakotųsi.

Rudenį reikia išpjauti visus silpnus, ligotas ar pažeistas stiebus, paliekant 8-12 stipriausių stiebų krūmui. Taip pat reikia sutrumpinti ūglius iki 1,5-2 m aukščio, kad jie neišgultų po žiemos sniego.

Apsauga nuo ligų ir kenkėjų

Avietės yra gana atsparios ligoms ir kenkėjams, tačiau kartais gali būti pažeidžiamos grybinių ligų, tokių kaip rudoji dėmėtligė ar šviesmargė. Norint apsaugoti avietes nuo ligų, reikia laikytis šių prevencinių priemonių:

Sodinti sveikas, kokybiškus sodinukus.
Laikytis sėjomainos, neauginti aviečių toje pačioje vietoje ilgiau nei 5-6 metus.
Reguliariai šalinti piktžoles, kurios gali būti ligų šaltinis.
Genėti ir šalinti ligotas augalo dalis.
Esant reikalui, naudoti fungicidus ar insekticidus.

Veislės

Renkantis aviečių veisles, reikia atsižvelgti į jų derlingumo laiką, atsparumą ligoms, uogų dydį ir skonį. Populiariausios aviečių veislės Lietuvoje yra:

‘Polka’ – vidutinio ankstyvumo, stambiauogė, derli veislė. Uogos tvirtos, saldžios, tinkamos šaldyti.
‘Polana’ – ankstyva veislė, ypač atspari šalčiams ir ligoms. Uogos vidutinio dydžio, aromatingos.
‘Laszka’ – vėlyva, labai derli veislė. Uogos stambios, kvepiančios, tinkamos perdirbimui.
‘Norna’ – vidutinio vėlyvumo veislė, atspari ligoms. Uogos labai stambios, saldžios, tinkamos šviežiam vartojimui.

Taip pat galima rinktis ir remontantines aviečių veisles, kurios dera du kartus per metus – vasarą ant praėjusių metų ūglių ir rudenį ant einamųjų metų ūglių.

Derliaus nuėmimas ir panaudojimas

Aviečių derlius pradedamas skinti praėjus 2-3 metams po pasodinimo. Uogos skinamos pilnai sunokusios, kai įgauna ryškią raudoną spalvą ir lengvai atsiskiria nuo žiedkočio. Skinti reikia atsargiai, kad nepažeistume uogų ir nesugadintume kitų, dar nenunokusių uogų.

Avietes galima valgyti šviežias, šaldyti, džiovinti ar perdirbti į uogienę, sirupą, sultis ar vyną. Jos taip pat tinka kepiniams, desertams, kokteiliams ar kitiems patiekalams.

Avietės yra ne tik skanios, bet ir labai naudingos sveikatai. Jose gausu vitaminų C, A, E, K, B grupės, folio rūgšties, kalio, kalcio, magnio, geležies ir kitų mineralų. Avietės stiprina imunitetą, gerina virškinimą, mažina uždegimus, saugo nuo vėžio ir širdies ligų.

Taigi, aviečių auginimas savo sode gali būti ne tik malonus, bet ir naudingas užsiėmimas. Tinkamai pasodintos ir prižiūrėtos avietės džiugins gausiu ir sveiku derliumi ilgus metus. Svarbu laikytis pagrindinių sodinimo ir priežiūros taisyklių, parinkti tinkamas veisles ir laiku nuimti derlių. O turint šviežių aviečių po ranka, galima mėgautis jomis ištisus metus ir paįvairinti savo mitybą naudingomis uogomis.