Vaismedžių sodinimas: Kada, Kur Ir Kaip?

Vaismedžių sodinimas – vienas svarbiausių darbų planuojant ir įveisiant sodą. Tinkamai parinkta vieta, laikas, sodinimo būdas ir priežiūra lemia, ar vaismedžiai gerai prigyja, auga ir dera. Šiame straipsnyje apžvelgsime pagrindinius vaismedžių sodinimo aspektus, į kuriuos verta atkreipti dėmesį norint užsiauginti sveiką ir gausų derlių vedantį sodą.

Kada sodinti vaismedžius?

Vaismedžius galima sodinti tiek pavasarį, tiek rudenį, tačiau kiekvienas sezonas turi savo privalumų ir trūkumų:

• Pavasarinis sodinimas atliekamas kovo-balandžio mėnesiais, kai tik ištirpsta įšalas ir pradžiūsta dirva. Sodinant pavasarį, vaismedžiai spėja gerai įsišaknyti iki vasaros karščių, tačiau svarbu pasirūpinti pakankamu laistymu ir apsauga nuo vėlyvų pavasario šalnų.
• Rudeninis sodinimas vykdomas rugsėjo-spalio mėnesiais, kai medžių vegetacija sustoja. Rudenį pasodintiems vaismedžiams nereikia tiek daug priežiūros, nes atvėsus orams sumažėja laistymo poreikis. Tačiau jautresnius šalčiui vaismedžius (persikus, abrikosus) sodinant rudenį patartina šaknų plotą apsaugoti mulčiu.

Renkantis sodinimo laiką taip pat svarbu atsižvelgti į konkrečios vaismedžių rūšies ypatumus. Pavyzdžiui, kaulavaisius (vyšnias, trešnes, slyvas) rekomenduojama sodinti iki pirmųjų šalnų. Šilauoges geriausia sodinti ankstyvą pavasarį arba rudenį, vengiant karščių ir sausrų.

Vietos ir grunto parinkimas

Renkantis vietą vaismedžiams, reikėtų atkreipti dėmesį į šiuos veiksnius:

• Saulėta vieta. Dauguma vaismedžių geriausiai auga ir dera saulėtoje vietoje, kur pakanka šviesos ir šilumos subrandinti vaisiams. Venkite sodinti pavėsyje ar šalia aukštų pastatų.
• Apsauga nuo vėjo. Vaismedžiams, ypač jautresniems šalčiui, svarbi užuovėja nuo šaltų žiemos vėjų. Vėjas taip pat gali nulenkti ir nulaužti šakas su derliumi.
• Derlingas dirvožemis. Vaismedžiai geriausiai auga vidutinio sunkumo, drėgnokame, humuso turtingame priemolyje, kurio pH 6,0-6,5. Kaulavaisiams tinka šiek tiek šarmingesnė dirva (iki pH 8,0). Sunkiose molio ar smėlio dirvose vaismedžiai auga prasčiau.
• Geras drenažas. Vaismedžių šaknys nemėgsta užmirkimo, todėl svarbu pasirinkti vietą, kur nesikaupia vanduo ir gruntiniai vandenys slūgso giliau. Priešingu atveju, reikės pasirūpinti drenažu ar sodinti ant aukštesnių lysvių.

Tinkamai parinkus vietą, svarbu paruošti dirvą sodinimui. Geriausias laikas tam – prieš porą mėnesių iki numatyto sodinimo (rugpjūtį rudeniniam ir prieš šalčius pavasariniam sodinimui). Rekomenduojama iškasti 60-100 cm gylio ir pločio duobes, į kurias pridėti komposto, humuso, jei reikia – drenažo sluoksnį. Taip pagerinama dirvos struktūra ir sudarytos palankios sąlygos vaismedžių šaknims.

Sodinimo būdai ir technika

Prieš sodinant vaismedžius svarbu įvertinti jų išsivystymą, šaknų būklę ir teisingai parinkti sodinimo gylį bei substratą:

• Sodinukų kokybė. Rinkitės sveikus, mechaniškai nepažeistus sodinukus su gerai išsivysčiusia šaknų sistema. Šaknys turi būti drėgnos, nepadžiūvusios. Stebėkite, ar nėra ligų, kenkėjų pažeidimų požymių.
• Šaknų paruošimas. Prieš sodinant atviromis šaknimis, jas reikia apkarpyti iki 20-30 cm ilgio, pašalinant pažeistas ar džiūstančias šaknis. Šaknis 1-2 val. pamirkykite vandenyje.
• Sodinimo gylis. Vaismedžius sodinkite tokiame gylyje, kokiame jie augo medelyne (2-3 cm giliau). Skiepytus vaismedžius sodinkite taip, kad skiepijimo vieta būtų virš žemės. Per gilus sodinimas skatina papildomų šaknų augimą, o per seklus – šaknų džiūvimą.
• Sodinimo substratas. Į sodinimo duobę galima įmaišyti komposto, durpių, pūdyto mėšlo, kad vaismedžiai turėtų pakankamai maisto medžiagų. Šilauogėms ruoškite specialų rūgštų (pH 3,5-4,5) substratą iš durpių, pušų žievės, pjuvenų mišinio.

Sodinant vaismedžius svarbu teisingai išskleisti šaknis, kad jos tolygiai pasiskirstytų ir nesusipintų. Šaknis atsargiai užpilkite paruoštu substratu ir lengvai suspauskite, kad neliktų oro tarpų. Laistykite gausiai, kol dirva įmirks. Prie medelio įtvirtinkite atramą, prie kurios jį pririškite, kad vėjas neišjudintų. Pabaigoje šaknų plotą padenkite 5-10 cm mulčo sluoksniu, kuris padės išlaikyti drėgmę ir apsaugos nuo piktžolių.

Vaismedžių priežiūra po sodinimo

Tinkamai pasodintas vaismedis – tik darbo pradžia. Kad jis gerai prigytu, augtų ir derėtų, reikalinga reguliari priežiūra, apimanti:

• Laistymą. Pirmaisiais metais po sodinimo vaismedžius gausiai laistykite kas 7-10 dienų (10-20 l vienam medeliui), ypač sausringais laikotarpiais. Stenkitės neužlieti kamieno ir neišplauti šaknų.
• Tręšimą. Vaismedžius pradėkite tręšti tik antrais metais po sodinimo azoto-fosforo-kalio trąšomis pagal instrukcijas. Jauniems medeliams pakanka 20-40 g veikliosios medžiagos. Tręšti galima ir organinėmis trąšomis – kompostu, mėšlu.
• Genėjimą. Pirmaisiais metais po sodinimo pašalinkite pažeistas, džiūstančias, besikreižiančias šakas. Vėliau formuokite vaismedžio vainiką, priklausomai nuo rūšies ir veislės. Genėti geriausia ankstyvą pavasarį.
• Apsaugą nuo ligų ir kenkėjų. Stebėkite vaismedžius, ar nėra ligų (rauplių, miltligės, vaisių puvinių) ar kenkėjų (amarų, vaisėdžių, erkučių) požymių. Esant poreikiui, naudokite fungicidus ir insekticidus pagal instrukcijas.
• Dirvos priežiūrą. Palaikykite švarią, nuo piktžolių nualintą dirvą aplink vaismedžius. Neleiskite dirvai perdžiūti ar supleišėti, uždenkite ją mulčiu. Negiliai purenkite, kad nepažeistumėte šaknų.

Apibendrinant, vaismedžių sodinimas reikalauja kruopštumo ir kantrybės, tačiau tinkamai pasirinkus vietą, laiką, sodinukus ir laikantis priežiūros rekomendacijų, galima užsiauginti sveiką ir gausų derlių vedantį sodą. Jei kils klausimų ar abejonių, visada galite kreiptis patarimo į patyrusius sodininkus ar medelynų specialistus.