Viržiai. Išsamus Vadovas
Viržiai, arba paprastieji viržiai (lotyniškai Calluna vulgaris) – tai daugiametis, žiemą žaliuojantis krūmokšnis iš kanopinių (Ericaceae) šeimos. Tai labai atspari, neišranki ir lengvai prižiūrima dekoratyvinė kultūra. Viržiai savo tėvyne laiko Vakarų ir Šiaurės Europą, kur auga natūraliose pievose, miškuose, pelkėse ir pakrantėse. Lietuvoje šie augalai taip pat savaime paplitę įvairiuose biotopuose.
Viržių stiebas status, šakotas, 20-60 cm aukščio. Lapai smulkūs, siauri, adatiški, tamsiai žali, žiemą neprarandantys spalvos. Žiedai smulkūs, varpeliški, susitelkę stiebo ir šakų galuose. Viržiai žydi nuo liepos iki rugsėjo mėnesio. Žiedų spalva įvairi – būna balti, rausvi, purpuriniai. Vaisius – pailga, 4-5 mm dydžio dėžutė su sėklomis.
Viržiai gerai auga saulėtose vietose, bet pakenčia ir šešėlį. Jie mėgsta rūgščią (pH 4-5), lengvą, smėlingą dirvožemį. Perteklinis drėgmės kiekis kenkia šių augalų šaknims. Viržiams reikalingas geras drenažas. Jie atsparūs šalčiui, gali ištverti net iki -25°C temperatūrą.
Viržiai dažniausiai auginami kaip dekoratyviniai krūmai. Jų žydėjimo metu suformuoti kilimai, klombos ar gyvatvorės atrodo labai efektingai. Be to, šie augalai tinka ir vertikaliam apželdinimui – jais galima apsodinti šlaitus, pylimus, kalvas. Dėl savo universalumo viržiai plačiai naudojami kraštovaizdžio dizaino srityje.
Viržių auginimas ir priežiūra
Viržių auginimas ir priežiūra nėra sudėtinga, nes tai labai atsparūs augalai. Visgi reikia atkreipti dėmesį į keletą svarbių dalykų.
Laistymas
Nors viržiai ir atsparūs sausroms, visgi jauni sodinukai turi būti laistomi, ypač karštomis vasaromis. Subrendę krūmai geriau pakelia sausrą, bet jei ilgai nelyja, juos taip pat reikėtų palaistyti.
Laistyti viržius rekomenduojama atsargiai, vengiant perteklinės drėgmės. Geriausia tai daryti ryte arba vakare. Žiemą viržius laistyti nereikia.
| Laistymo rekomendacijos |
|---|
| Jauni sodinukai: 1-2 kartus per savaitę, po 10-15 litrų vandens |
| Subrendę krūmai: kas 2-3 savaites palaistyti |
| Laistyti ryte arba vakare |
| Vengti perteklinės drėgmės |
| Žiemą nelaistyti |
Tręšimas
Viržiams reikalingos rūgščios dirvos, todėl tręšiant būtina naudoti specialias trąšas šiems augalams. Tręšiama pavasarį, prieš pradedant augti naujiems ūgliais. Galima papildomai patręšti vasaros viduryje.
Tinkamos viržių trąšos:
- Rūgščioms dirvoms skirtos trąšos (pH 4-5)
- Durpių trąšos
- Aminorūgščių trąšos
Genėjimas
Viržius rekomenduojama genėti kas 2-3 metus, kad krūmai neišplistų, o gyvatvorė išliktų tanki. Genėti geriausia anksti pavasarį, prieš prasidedant vegetacijai. Nugenėjus per daug, viržiai gali nukentėti nuo šalčių.
Genint reikia pašalinti senas, susipynusias šakas, kad augalui tektų daugiau šviesos ir oro. Taip pat nupjauti pažeistas, ligotas šakas. Nerekomenduojama genėti žiemą.
Viržių sodinimas į atvirą gruntą
Viržius galima sodinti į atvirą gruntą pavasarį arba rudenį. Tinkamiausias laikas – balandžio-gegužės arba rugsėjo-spalio mėnesiais. Svarbu tai daryti šiltu ir drėgnu oru, kad šaknys gerai prigytų.
Prieš sodinant viržius, reikia tinkamai paruošti dirvą. Būtina įterpti komposto, durpių, smėlio mišinio, kad dirvožemis taptų lengvas, rūgštus ir prastai laidus vandeniui. Galima įmaišyti specialių trąšų rūgštiems augalams.
Duobes viržiams sodinti reikia iškasti bent 30 cm gylio ir 30 cm pločio, kad šaknims būtų pakankamai vietos. Atstumai tarp sodinamų viržių priklauso nuo to, kokio dydžio krūmus norima išauginti. Jei viržiai sodinami gyvatvorei, tarp jų paliekama 10-20 cm tarpas. Didesniems krūmams – 30-50 cm.
Sodinant būtina nepažeisti šaknų sistemos. Duobės dugną reikia patręšti organinėmis trąšomis. Viržių šaknis reikia užpilti mišiniu iš žemės, komposto ir smėlio. Sodinukus įleisti 3-5 cm giliau, kad po žiemos neiššustų. Gerai prišlakstyti vandeniu. Pirmaisiais metais viržiukus reikia laistyti, kol šaknys sustiprės.
Kenkėjai ir ligos
Viržiams būdingi įvairūs kenkėjai ir ligos, kurie gali pakenkti augalų augimui ir grožiui.
Dažniausi kenkėjai
- Amarai – siurbia sultis iš augalų lapų ir stiebų, dėl ko deformuojasi lapai ir vysta.
- Erkės – įsisiurbia į lapus, dėl ko atsiranda gelsvos dėmės. Erkės taip pat perneša virusines ligas.
- Spragšiukai – graužia viržių pumpurus, žiedus ir lapus.
Dažniausios ligos
- Miltligė – grybinė liga, dėl kurios ant lapų atsiranda balti miltiški apnašai. Miltligė mažina augalų asimiliaciją.
- Rūdys – sukelia rudas dėmes ant lapų, vėliau jie nukrenta. Rūdys neigiamai veikia fotosintezę.
- Šaknų puviniai – šaknys pūva, augalai nyksta. Priežastis – per didelis drėgmės perteklius.
Apsaugai nuo kenkėjų ir ligų rekomenduojama:
- Laiku pastebėti pažeistus augalus ir apdoroti specialiais preparatais
- Pašalinti pažeistą augalų audinį
- Užtikrinti tinkamą priežiūrą ir profilaktiką (laistymą, tręšimą ir t.t.)
- Nenaudoti per daug trąšų, kad nebūtų drėgmės pertekliaus
- Genėti tankius krūmus, kad būtų geresnė ventiliacija
Tinkamai prižiūrint ir laiku pastebėjus ligų ar kenkėjų požymius, viržių plantacijas galima apsaugoti nuo didesnių pažeidimų.
Viržių dauginimas
Viržius galima dauginti sėklomis arba vegetatyviškai – ūglių įsišaknijimu.
Dauginimas sėklomis
Sėklas sėti rekomenduojama anksti pavasarį į šiltnamį arba rudenį – į lauką. Rudenį pasėtos sėklos geriau peržiemoja.
Sėklų sėjos eiga:
- Paruošti dirvą – gerai išpurenti, įterpti komposto, smėlio
- Sėklas sumaišyti su smėliu
- Sėti sekliai, apie 0,5 cm gyliu
- Laistyti purkštuvu, dirva turi būti drėgna
- Dengti permatomu polietilenu ar agroplėvele
- Daigų tankumą retinti paliekant 5-8 cm tarp sodinukų
Iš viržių sėklų išaugę daigai bus įvairių atspalvių. Norint išlaikyti vegetatyviškai dauginamų augalų spalvą, geriau rinktis ūglių įsišaknijimą.
Vegetatyvinis dauginimas
Viržius galima dauginti atskiriant ir įšaknijant šoninius ūglius. Tam tinka 20-25 cm ilgio vienmečiai ūgliai, paimti anksti pavasarį arba vėlyvą rudenį.
Ūglių įsišaknijimo eiga:
- Ūglius nupjauti su „kanke”
- Pašalinti lapus apatinėje dalyje
- Ūglių pjūvius apdoroti stimulatoriais
- Įsmeigti į substratą
- Laikyti šiltoje vietoje (~20°C), laistyti
- Šaknijimuisi prireikia apie 6-8 savaičių
- Išaugintus sodinukus galima persodinti į nuolatinę vietą
Ūglių įsišaknijimo būdu išaugintų viržių sodinukų spalva ir savybės bus identiškos motininiams augalams.
Populiarios viržių veislės
Viržiai (lot. Calluna vulgaris) – tai populiarūs ir universalūs dekoratyviniai augalai, plačiai naudojami kraštovaizdžio dizainui. Egzistuoja apie 1000 viržių veislių, kurios skiriasi aukščiu, augimo forma, lapų ir žiedų spalvomis. Todėl kiekvienas gali rasti sau tinkamiausią variantą.
Pagrindinės savybės, į kurias reikėtų atkreipti dėmesį, renkantis viržių veisles:
- Aukštis – nuo žemų 10 cm iki 1 m aukščio veislių
- Augimo forma – rutuliški, plokščiai, besidriekiantys krūmai
- Lapų spalva – žalia, pilka, raudona, varinė ir pan.
- Žiedų spalva – balta, rausva, raudona, violetinė ir t.t.
- Žydėjimo laikas – nuo vasaros vidurio iki vėlyvo rudens
- Atsparumas – gebėjimas atlaikyti žiemos šalčius
Toliau pateikiama informacija apie populiariausias Lietuvoje ir užsienyje viržių veisles.
Spalvingalapės veislės
Spalvingais lapais išsiskiriančios viržių veislės itin dekoratyvios. Jos puikiai atrodo kontrastingose kompozicijose su žalia lapaine.
| Veislė | Aprašymas |
|---|---|
| ‘Firefly’ | Raudonais lapais ir blyškiai rausvais žiedais. Lėtai auganti, kompaktiška veislė. |
| ‘Red Pimpernel’ | Ryškiai raudonais lapais ir tamsiai rausvais žiedais. Aukštis 30-40 cm. |
| ‘Golden Glory’ | Geltonais lapais ir blyškiai violetiniais žiedais. Aukštis 30 cm. |
Šios veislės tinka saulėtoms vietoms, atsparios žiemos šalčiams.
Vėlyvos žydėjimo veislės
Vėlyvai, rudenį žydinčios viržių veislės itin vertinamos dėl ilgo dekoratyvumo. Jos išlaiko spalvą net atėjus šalčiams.
| Veislė | Aprašymas |
|---|---|
| ‘Long White’ | Stambiais blyškiai rožiniais žiedais. Pradeda žydėti rugsėjo pabaigoje, žydi iki lapkričio. |
| ‘Ruby Glow’ | Sodriai rausvais žiedais. Rudeninis žydėjimas. Atspari žiemai. |
| ‘Autumn Purple’ | Tamsiai violetiniais dideliais žiedais. Vėlyva, ilgai žydinti veislė. |
Šios vėlyvos viržių veislės tinka rudens dekorui sukurti. Jos išlaiko spalvą net atėjus šalčiams.
Universalios veislės
Toliau pateikiamos universalios paskirties viržių veislės, tinkančios įvairioms kompozicijoms. Jos pasižymi dideliu augimo greičiu ir atsparumu.
| Veislė | Aprašymas |
|---|---|
| ‘Alba Erecta’ | Stačiais stiebais, blyškiai violetiniais žiedais. Aukštis 30-50 cm. |
| ‘Cuprea’ | Varinės spalvos lapais, violetiniais žiedais. Aukštis 30 cm. |
| ‘Spring Torch’ | Šviesiai žalia lapaine, ryškiai rausvais žiedais. Aukštis 30 cm. |
Šios universalios paskirties viržių veislės tinka įvairioms kompozicijoms, jas lengva prižiūrėti.
Mažo aukščio veislės
Žemas, kompaktiškas viržių veisles patogu sodinti priekiniuose gėlynuose, rožynuose, alpinariumuose.
| Veislė | Aprašymas |
|---|---|
| ‘Minima’ | Labai žemo ūgio veislė, tik 10 cm aukščio. Tinka dekoratyviems kilimams. |
| ‘Joy Vanstone’ | Rutuliška, 15 cm aukščio. Žydi blyškiai violetiniais žiedais. |
| ‘Annemarie’ | Kompaktiška 20 cm aukščio veislė su ryškiai rausvais žiedais. |
Šios žemos viržių veislės tinka priekiniams gėlynuose, alpinariumams, akcentams sukurti.
Veislių parinkimas
Siekiant užtikrinti gerą viržių augimą ir ilgą dekoratyvumą, būtina tinkamai parinkti veisles:
- Atsižvelgti į vietos sąlygas – saulėtas, pusiau ūksmingas.
- Rudenį parduodami dažnai būna perdžiūvę, todėl geriau rinktis pavasarį auginamus sodinukus.
- Rekomenduojama rinktis vietinės kilmės veisles, pritaikytas vietovės klimatui.
Išvados
Viržiai – tai nepakeičiami aplinkos grožio kūrėjai. Dėl didelės veislių įvairovės, kiekvienas ras sau tinkamiausią variantą. Tinkamai parinkus ir pasodinus veisles jos džiugins ilgus metus savo spalvingu žydėjimu.