Sinavadas – Nostalgiška Gėlė

Sinavadas (lot. Aquilegia) – tai daugiametis 30-80 cm aukščio žolinis augalas iš aktinidijų (Ranunculaceae) šeimos. Nors šiuolaikiniuose soduose sinavadai pasitaiko rečiau, seniau tai buvo labai mėgstama kaimo darželių gėlė.

Sinavado istorija

Manoma, kad pirmieji sinavadai Europoje atsirado dar viduramžiais. Tikėtina, kad jie čia pateko iš Azijos kartu su besiplečiančia prekyba prieskoniais. XV a. sinavadai jau buvo auginami vienuolynų soduose kaip vaistiniai augalai, o vėliau paplito kaip dekoratyvinės gėlės.

Senovėje sinavadai buvo laikomi magiškais augalais, galintiais apsaugoti nuo piktų dvasių. Kai kuriose šalyse iki šiol tikima, kad po sinavado žiedu paslėptas lobis.

Sinavadų rūšys

Iš daugiau nei 50 sinavadų (Aquilegia) genties rūšių, Lietuvoje savaime auga tik paprastasis sinavadas (Aquilegia vulgaris).

Darželiuose dažniausiai auginamos įvairios veislinės paprastojo sinavado formos – ‘William Guiness’ (tamsiai mėlyni žiedai), ‘Green Apples’ (žalios ir baltos spalvos) ir kt. Taip pat populiarūs įvairiaspalviai hibridai – A. caerulea, A. canadensis, A. chrysantha.

Augimo sąlygos

Nors kai kurie sinavadai gali augti saulėtoje vietoje, daugumai reikia pusiau ūksmingos vietos, kur būtų šiek tiek pavėsio. Dirvožemis turi būti derlingas, purus, tačiau nepersilaistyti. Žiemą pageidaujama mulčiuoti lapais ar spygliuočių žieve, kad apsaugotų nuo šalčio.

Sinavadus galima sėti tiesiai į dirvą ankstyvą pavasarį arba dauginti dalijant šakniastiebius rudenį. Dauginimas sėklomis yra sudėtingesnis, nes dygimo procentas būna nedidelis. Be to, iš sėklų išaugę sinavadai pradeda žydėti tik antraisiais metais.

Žydėjimas

Priklausomai nuo veislės, sinavadai pražysta gegužės – birželio mėnesiais. Žiedynas susideda iš 5 vainiklapių, kurie būna įvairių spalvų – mėlyni, violetiniai, rausvi, balti, gelsvi. Kai kurios veislės turi paprastus, kitos – pilnavidurius žiedus.

Žiedai išsilaiko apie 3 savaites. Nunokę vaisiai subręsta rugpjūčio – rugsėjo mėnesiais.

Panaudojimas

Sinavadai ne tik gražūs, bet ir naudingi. Jų žolėje yra eterinių aliejų, alkaloidų, glikozidų, flavonoidų ir kitų biologiškai aktyvių medžiagų. Liaudies medicinoje sinavadai naudojami kaip priešuždegiminė, skausmą malšinanti, diuretinė priemonė.

Sinavadų žiedai tinka puokštėms, vazonams. Jie patraukia bites, drugelius ir kolibrius, todėl puikiai tinka bičių ar drugelių sodus puošiančioms gyvatvorėms.

Dėl savo dekoratyvumo sinavadai tinka įvairioms sodininkystės kompozicijoms – alpinariumams, rožynams, pakrantės sodus puošiančioms grupėms. Jie dera su daugeliu kitų gėlių – valerijonomis, našlaitėmis, svogūniniais augalais.

Išvados

Nors šiuolaikiniuose soduose sinavadų pasitaiko vis rečiau, tai išlieka nostalgiška, senų laikų nuotaiką primenanti gėlė. Jos įmantrūs, spalvingi žiedai džiugina akį, o žolė turi įvairių gydomųjų savybių.

Tinkamai parinkus augavietę ir prižiūrint, sinavadai nesunkiai sulaukia antrųjų žydėjimo metų. Jų elegantiški žiedynai tarsi dovanoja viltį ir atgaivą pilkomis dienomis.