Lubinai: Sodinimas, Auginimas, Priežiūra Ir Veislės

Turinys

Lubinai yra nuostabūs pupinių šeimos augalai, kurie žavi savo egzotiška išvaizda ir neįprastomis savybėmis. Jie kilę iš Šiaurės Amerikos, tačiau puikiai prisitaikė augti ir Lietuvos klimato sąlygomis. Lubinai gali būti auginami tiek dekoratyviniais, tiek ir praktiniais tikslais – kaip žalias trąšas, pašaras gyvuliams ar net maistui. Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime lubinų sodinimą, auginimą, priežiūrą bei supažindinsime su populiariausiomis veislėmis.

Lubinų sodinimas

Lubinų sodinimui geriausiai tinka lengvos, gerai drenuojamos dirvos. Sunkiose, molingose dirvose lubinai auga prasčiau, gali išpūti šaknys. Dirvožemio pH turėtų būti silpnai rūgštus arba neutralus (6,5-7,5). Rinkitės saulėtas vietas, nes pavėsyje lubinai žydi ne taip gausiai.

Sodinimui galite rinktis tiek sėklas, tiek ir daigus. Sėklos sėjamos pavasarį, balandžio-gegužės mėnesiais, kai dirvos temperatūra pasiekia bent 10°C. Sėkite 2-3 cm gylyje, 20-30 cm atstumu tarp eilių. Daiginimui galite naudoti specialias daiginimo dėžutes arba puodus. Daiginimui naudokite lengvą, gerai drenuojamą sėjimo substratą. Optimaliausia daiginimo temperatūra – 18-22°C.

Lubinų daigai sodinami gegužės viduryje arba pabaigoje, praėjus pavojui šalnoms. Sodinimo schema priklauso nuo veislės, tačiau dažniausiai sodinami 30-40 cm atstumu tarp augalų ir 50-70 cm tarp eilių. Sodinant būtina atsižvelgti, kad lubinai nemėgsta persodinti, todėl pasirinkite jiems pastovią vietą.

Lubinų auginimas ir priežiūra

Lubinai nėra itin reiklūs priežiūrai augalai, tačiau keletas aspektų yra svarbūs siekiant gausaus žydėjimo ir sveikų augalų.

Laistymas

Lubinai nemėgsta pernelyg drėgnų dirvų, tačiau sausros metu juos būtina palaistyti. Laistyti reikėtų retai, tačiau gausiai, kad dirvožemis būtų drėgnas iki 20-30 cm gylio. Laistymas ypač svarbus žydėjimo metu, nes nuo to priklauso žiedų gausa ir kokybė.

Tręšimas

Lubinai puikiai auga ir netręštoje dirvoje, nes jų šaknys turi gumbelius, kuriuose kaupiasi azoto bakterijos. Vis dėlto, norint paskatinti augimą ir žydėjimą, galima patręšti kompleksinėmis trąšomis pavasarį arba prieš žydėjimą. Tręšimui puikiai tinka ir kompostas ar pernykštis mėšlas.

Genėjimas

Nužydėjusius žiedynus būtina pašalinti, kad augalas negaištų energijos sėklų brandai ir ilgiau žydėtų. Daugiamečius lubinus galima genėti rudenį arba pavasarį, prieš vegetacijos pradžią. Genėjama 10-20 cm aukštyje virš žemės.

Ligų ir kenkėjų prevencija

Lubinai gana atsparūs ligoms ir kenkėjams, tačiau kartais juos gali pažeisti miltligė, rūdys ar pelėsiai. Ligų prevencijai svarbu laikytis sėjomainos, neauginti lubinų toje pačioje vietoje kelerius metus iš eilės. Taip pat svarbu laiku šalinti pažeistus augalo dalis ir naudoti fungicidus, jei liga išplinta.

Iš kenkėjų lubinams dažniausiai kenkia amarai, pjūkleliai, ankštariniai straubliukai. Kenkėjų prevencijai galima naudoti insekticidus arba apipurkšti augalus česnakų, svogūnų lukštų ar tabako nuoviru.

Lubinų veislės

Lubinai skirstomi į vienmetinius ir daugiamečius. Lietuvoje dažniausiai auginamos šios lubinų veislės:

Daugiametis lubinas (Lupinus polyphyllus) – tai aukštas, iki 1,5 m užaugantis augalas, žydintis mėlynais, rožiniais arba baltais žiedais. Tai viena populiariausių lubinų veislių, naudojama gėlynams, alpinariumams, gyvatvorėms.
Dekoratyvinis lubinas (Lupinus x hybrida) – tai kompaktiškesnė daugiamečio lubino forma, užauganti iki 60-80 cm aukščio. Žiedai įvairiaspalviai – geltoni, oranžiniai, raudoni, violetiniai. Tinka auginimui vazonuose, gėlynuose, alpinariumuose.
Baltasis lubinas (Lupinus albus) – vienmetis, iki 1,2 m aukščio augalas, žydintis baltais žiedais. Dažniausiai auginamas kaip žalioji trąša dirvos praturtinimui azotu.
Geltonasis lubinas (Lupinus luteus) – vienmetis, iki 60 cm aukščio augalas, žydintis geltonais žiedais. Auginamas kaip dekoratyvinis augalas, taip pat naudojamas žaliajai trąšai.
Mėlynasis lubinas (Lupinus angustifolius) – vienmetis, iki 1 m aukščio augalas, žydintis mėlynais žiedais. Auginamas kaip pašarinis augalas, taip pat naudojamas dirvos praturtinimui azotu.

Lubinų nauda

Lubinai ne tik puošia aplinką savo egzotišku grožiu, bet ir teikia daug naudos:

Pagerina dirvožemį. Lubinai praturtina dirvožemį azotu, todėl yra puiki žalioji trąša. Derlingo dirvožemio sluoksnis padidėja, pagerėja jo struktūra.
Pritraukia naudingus vabzdžius. Lubinų žiedadulkės ir nektaras pritraukia bites, kamanės, drugelius ir kitus apdulkintojus. Tai ypač aktualu ekologiniuose ūkiuose.
Slopina piktžoles. Lubinai greitai auga, todėl stelbia piktžoles ir neleidžia joms plisti. Be to, jų šaknys išskiria alelopatines medžiagas, slopinančias kai kurių piktžolių augimą.
Apsaugo dirvožemį nuo erozijos. Lubinų šaknys giliai prasiskverbia į dirvožemį, todėl sulaiko jį nuo išplovimo ir erozijos.
Naudojami gyvulininkystėje. Lubinų žalioji masė ir sėklos yra vertingas baltyminis pašaras galvijams, kiaulėms, paukščiams. Lubinai pagerina pašarų virškinamumą ir gyvulių produktyvumą.

Tinka žmonių maistui. Lubinų sėklos gali būti naudojamos kaip baltymų šaltinis žmonių mityboje. Iš jų gaminami miltai, aliejus, baltyminiai koncentratai, maisto papildai.

Lubinų žala

Nors lubinai teikia daug naudos, tačiau kartais jie gali būti ir žalingi:

Stelbia vietinius augalus. Ypač daugiametis lubinas pasižymi stipriomis invazinėmis savybėmis. Jis greitai plinta, užgožia vietinius augalus ir mažina biologinę įvairovę.
Gali sukelti apsinuodijimą. Lubinų sėklose yra nuodingų alkaloidų, kurie gali sukelti virškinimo sutrikimus, pykinimą, galvos skausmą. Ypač pavojingi nesubrendę lubinų ankščiai ir sėklos.
Dirgina odą. Kai kuriems žmonėms lubinų pūkeliai gali sukelti odos dirginimą, niežulį, išbėrimus.
Sunkiai išnaikinami. Lubinai turi gilią šaknų sistemą, todėl juos sunku išrauti ar išnaikinti. Ypač problematiški daugiamečiai lubinai, kurie gali ataugti net iš mažiausių šaknų likučių.

Apibendrinimas

Lubinai – nuostabūs dekoratyviniai augalai, kurie ne tik džiugina akį, bet ir teikia daug praktinės naudos. Jie pagerina dirvožemį, pritraukia naudingus vabzdžius, slopina piktžoles, apsaugo nuo erozijos. Lubinai vertinami ir gyvulininkystėje kaip pašaras, o jų sėklos tinka žmonių maistui. Vis dėlto, auginant lubinus svarbu atsižvelgti ir į galimą jų žalą – invazines savybes, nuodingumą, odos dirginimą. Tinkamai prižiūrimi ir kontroliuojami lubinai gali tapti nepakeičiama sodo ar daržo puošmena ir pagalbininku. Jei nuspręsite auginti lubinus savo sklype – rinkitės tinkamą veislę, laikykitės sodinimo ir priežiūros rekomendacijų, stebėkite augalų būklę. Tuomet lubinai džiugins jus ne vienerius metus ir padės sukurti tvarią bei darnią aplinką.