Eglūnas – Gražus Ir Naudingas Medis

Eglūnas (Tamarix) priklauso daugiau nei 75 rūšių šeimai. Tai žydintys augalai, savaime augantys nuo Pietų Europos iki Indijos. Jie lengvai prisitaikė ir paplito įvairiuose žemynuose, ypač Šiaurės Amerikoje. Palankiomis sąlygomis eglūnai sparčiai plinta ir sudaro sąžalynus.

JAV eglūnai naikinami kaip piktžolės, nes užgožia vertingesnius augalus. Vidurio ir Šiaurės Europoje bei Kanadoje, kur klimatas šaltesnis, eglūnai vertinami ir auginami dėl grožio. Jie sodinami dykumose, stepėse ir pajūrio zonose, kad sutvirtintų dirvožemį. Eglūnai – vieninteliai išgyvenantys augalai Negyvosios jūros pakrantėje.

Eglūnų atsparumas

Eglūnai nebijo sausrų, nes jų šaknys įsiskverbia giliai ir randa vandens net dykumose. Jie nereiklūs dirvožemiui ir auga gryname smėlyje. Tačiau eglūnai sunyktų be saulės šviesos.

Eglūnai visai nejautrūs druskoms ir puikiai jaučiasi pajūryje. Karštomis dienomis jų lapai išskiria druskas. Naktį druskos sugeria drėgmę iš oro, kuri išgaruoja pakilus saulei. Todėl po eglūnais vėsu, malonu ir sveika ilsėtis. Būtent dėl šios savybės eglūnai labai vertinami.

Eglūnų rūšys

Pagrindinės eglūnų rūšys:

• Paprastasis eglūnas (Tamarix gallica) – labiausiai paplitęs Vakarų Europoje. Išauga iki 5 m aukščio.
• Puošnusis eglūnas (Tamarix tetrandra) – išsiskiria ryškiomis rausvomis šakelėmis ir žiedų kekėmis.
• Pajūrinis eglūnas (Tamarix ramosissima) – labiausiai paplitęs prie jūrų krantų. Atsparus druskoms.

Lietuvoje dažniausiai auginamos trys eglūnų rūšys – paprastasis, puošnusis ir pajūrinis. Jos geriausiai pritaikytos vietos klimato sąlygoms.

Eglūnų panaudojimas

Gražūs ir dekoratyvūs eglūnai tinka įvairiems kraštovaizdžio sprendimams:

• Gyvatvorės – tankūs, nereiklūs eglūnų sąžalynai tinka gyvatvorėms. Vasarą jie žydi gražiais žiedais.
• Apsauginės juostos – eglūnais galima atskirti skirtingo pobūdžio teritorijas, pavyzdžiui, pramonines nuo gyvenamųjų.
• Vėjo ir smėlio užtvaros – tankūs eglūnų sąžalynai apsaugo nuo vėjo ir neleidžia pustyti smėliui.

Eglūnai tinka ir miesto aplinkai:

• Alėjoms, parkams – puošia, teikia pavėsį.
• Pajūrio kurortams – sulaiko kopų smėlį, apsaugo statinius.
• Pramonės zonoms – izoliuoja ir pridengia mažiau patrauklius objektus.

Eglūnų priežiūra

Nors eglūnai ir atsparūs, bet, kaip ir kiti augalai, jiems reikia priežiūros:

• Laistymas – jauniems augalams reikia laistymo, ypač sausros metu. Brandūs eglūnai išgyvena be laistymo.
• Genėjimas – rekomenduojama genėti anksti pavasarį, pašalinant senas, pažeistas ar susipynusias šakas.
• Tręšimas – eglūnus patartina tręšti 1-2 kartus per sezoną azoto trąšomis.
• Apsauga – reikia saugoti, kad neapgadintų gyvūnai ar žmonės.

Tinkamai prižiūrimi eglūnai gyvens ilgai ir džiugins savo grožiu.

Išvados

Eglūnas – tai dekoratyvus, nereiklus ir atsparus medis, tinkantis įvairiems kraštovaizdžio sprendimams. Jis gali būti naudojamas gyvatvorėms, vėjo užtvaroms, alėjoms ir kitur.

Eglūnai mėgsta saulę, atsparūs sausroms, druskoms ir nepalankioms dirvožemio sąlygoms. Todėl jie gerai auga net atšiauriuose regionuose.

Nors eglūnai reikalauja nedaug priežiūros, jauniems augalams reikalingas laistymas, o brandiems – genėjimas ir tręšimas.

Auginant ir prižiūrint eglūnus pagal rekomendacijas, galima pasidžiaugti ilgaamžiu ir dekoratyviu medžiu, puošiančiu aplinką.