Kriaušių Sodinimas: Kaip Užsiauginti Skanių Vaisių?

Turinys

Kriaušės – vieni populiariausių vaismedžių Lietuvos soduose. Nenuostabu, juk kriaušės pasižymi puikiu skoniu, sultingumu ir kvapniu aromatu. Be to, kriaušės tinka net ir tiems, kurie kenčia nuo alergijų. Tačiau norint užsiauginti skanių kriaušių, svarbu žinoti keletą esminių dalykų apie jų sodinimą ir priežiūrą.

Kada geriausia sodinti kriaušes?

Tinkamiausias laikas kriaušėms sodinti yra ankstyvasis ruduo, rugsėjo viduryje ar antroje pusėje. Svarbu spėti pasodinti vaismedžius likus bent mėnesiui iki pirmųjų šalnų. Sodinant vėliau, kai jau prasideda šalnos, jauni medeliai gali būti neatsparūs šalčiui ir žūti. Taip pat galima sodinti ir pavasarį, balandžio mėnesį, kai dirva jau pakankamai sausa po ištirpusio sniego. Tačiau pavasarį pasodintos kriaušės reikalaus daugiau priežiūros ir laistymo.

Renkantis kriaušių veisles, rekomenduojama sodinti bent 2-3 skirtingas veisles, kad jos galėtų viena kitą apdulkinti ir duotų gausesnį derlių.

Kaip parinkti tinkamą vietą kriaušėms?

Renkantis vietą kriaušėms sode, reikėtų atkreipti dėmesį į šiuos dalykus:

Kriaušėms tinkamiausia gerai apšviesta, saulėta vieta, apsaugota nuo stiprių vėjų.
Geriausia sodinti pietinėje ar pietvakarinėje sodo dalyje.
Dirva turėtų būti derlinga, gerai drenuota, nelaikanti vandens. Tinkamiausi dirvožemiai – lengvas priesmėlis, lengvas ar vidutinio sunkumo priemolis.
Dirvos pH turėtų būti nuo 5 iki 6,5 – kriaušės nemėgsta nei per daug rūgščios, nei šarminės dirvos.
Svarbu, kad gruntiniai vandenys nebūtų arčiau nei 2 metrai nuo žemės paviršiaus.

Kaip paruošti dirvą prieš sodinimą?

Prieš sodinant kriaušes, dirvą reikia gerai įdirbti ir patręšti. Rekomenduojama dirvą giliai perkasti ir pašalinti piktžoles. Jei dirva neturtinga, galima įterpti kompostą, pūdymo žemių ar organinių trąšų. Taip pat patartina dirvą patręšti kompleksinėmis mineralinėmis trąšomis, kuriose gausu fosforo ir kalio.

Kaip sodinti kriaušes?

Sodinant kriaušes, svarbu laikytis šių žingsnių:

Iškasti duobę, kuri būtų bent 60-80 cm skersmens ir gylio.
Duobės dugne suformuoti nedidelį kauburėlį, ant kurio vėliau bus dedamos šaknys.
Medelio šaknis atsargiai išskleisti ant kauburėlio, žiūrint, kad jos nesusipainiotų.
Užpilti duobę žemėmis, lengvai suspaudžiant, kad neliktų oro tarpų tarp šaknų.
Pasodintas kriaušes gerai palaistyti ir aplink kamieną suformuoti nedidelį žemės pylimėlį, kad laistymo vanduo nenutekėtų.
Pavasarį pasodintus medelius rekomenduojama patrumpinti, paliekant apie 80-100 cm aukščio kamieną su 3-4 šoninėmis šakomis.

Kaip prižiūrėti jaunus kriaušių medelius?

Pasodintos jaunos kriaušės reikalauja nemažai priežiūros, ypač pirmaisiais metais:

Svarbu reguliariai laistyti, ypač sausros metu. Pirmaisiais metais po sodinimo rekomenduojama laistyti kas 7-10 dienų.
Aplink medelius reikėtų pašalinti piktžoles ir purentį dirvą, kad geriau įsisavintų drėgmę ir maisto medžiagas.
Pavasarį ir vasarą jaunus medelius reikėtų patręšti azoto turinčiomis trąšomis, o rudenį – fosforą ir kalį turinčiomis trąšomis.
Jei reikia, jaunus medelius apsaugoti nuo kenkėjų ir ligų, naudojant insekticidus ar fungicidus.
Žiemą jaunus medelius reikėtų apsaugoti nuo žvėrių ir graužikų, apvyniojant kamienus ar naudojant apsauginius tinklus.

Kaip formuoti kriaušių lają?

Norint, kad kriaušės gerai derėtų ir vaisiai būtų kokybiški, svarbu tinkamai formuoti medžio lają. Tai daroma ir rudenį, ir pavasarį, genint šakas pagal šias taisykles:

Šalinti šakas, augančias smailiu kampu (mažesniu nei 40°) nuo kamieno ar pagrindinių šakų.
Pašalinti šakas, augančias žemyn ar į lajos vidų.
Iškirpti šakas, augančias arčiau nei 60 cm atstumu viena nuo kitos.
Pašalinti besikryžiuojančias, trinančias šakas.
Praskiesti per daug tankias lajos vietas, paliekant stipriausias šakas.

Genėjant svarbu naudoti aštrius, švarius įrankius, o pjūvius padaryti lygius ir kuo arčiau kamieno ar šakos, iš kurios auga genima šaka.

Kaip apsaugoti kriaušes nuo ligų ir kenkėjų?

Kriaušės gali būti puolamos įvairių ligų ir kenkėjų, todėl svarbu laiku imtis prevencinių priemonių:

Reguliariai apžiūrėti medžius, ieškant pažeidimų ar ligų požymių.
Pažeistas ar ligų paveiktas šakas išpjauti ir sunaikinti.
Nuo grybinių ligų kriaušes purkšti fungicidais, ypač drėgnu oru.
Nuo kenkėjų apsaugoti naudojant insekticidus ar kitas biologines priemones.
Rudenį surinkti ir sunaikinti nukritusius lapus, kuriuose gali žiemoti ligos ir kenkėjai.
Žiemą baltu kalkiniu skiediniu nubaltinti kamienus, apsaugant nuo saulės nudegimų ir kenkėjų.

Populiariausios kriaušių veislės Lietuvoje

Lietuvoje auginamos įvairios kriaušių veislės, tačiau populiariausios yra šios:

‘Konferencija’ – vėlyva rudeninė veislė, deranti didelius, gelsvus, sultingus ir saldžius vaisius.
‘Kupiškėnė’ – žieminė lietuviška veislė, turinti vidutinio dydžio rusvai geltonus, saldžiarūgščius vaisius.
‘Aleksandras Lukas’ – vėlyva rudeninė veislė, deranti didelius geltonus vaisius su rausvu ruduoju.
‘Mramornaja’ – vėlyva rudeninė veislė, turinti stambius žalsvai gelsvus vaisius su raudoniu.
‘Beloruskaja pozdniaja’ – žieminė veislė, deranti vidutinio dydžio geltonus, saldžiarūgščius, kvapnius vaisius.

Tinkamai parinkus veisles ir pasirūpinus kriaušėmis, galima užsiauginti gausų ir skanų derlių savo sode. Svarbu nepamiršti reguliariai genėti, laistyti, tręšti ir saugoti nuo ligų bei kenkėjų. O rudenį belieka mėgautis sultingomis, kvepiančiomis kriaušėmis!