Vejos Aeravimas: Kada Ir Kaip Tai Daryti, Norint Turėti Sveiką Ir Gražią Veją
Norint turėti tankią, žalią ir sveiką veją, vien tik reguliaraus laistymo ir žolės pjovimo nepakanka. Vienas iš svarbiausių vejos priežiūros darbų yra aeravimas – procesas, kurio metu specialiais įrankiais ar technika veja subadoma, pašalinant negyvas velėnos dalis bei suardant susigulėjusį dirvožemio paviršių. Tinkamai ir laiku atliktas aeravimas leidžia:
- pagerinti deguonies, vandens ir maisto medžiagų įsiskverbimą į dirvą ir žolės šaknis
- atkurti normalią dirvožemio struktūrą
- sustiprinti žolės šaknų vystymąsi
- padidinti vejos atsparumą sausroms, liūtims, karščiams
- sumažinti samanų, kerpių ir piktžolių plitimą
- atgaivinti nualintą, išretėjusią ar pageltonuosią veją
Tinkamai aeruota veja atrodo sveikesnė, gražesnė ir ilgiau išsilaiko tanki bei žalia. Tačiau norint pasiekti geriausių rezultatų, svarbu žinoti, kada ir kaip teisingai atlikti šį vejos priežiūros darbą.
Kada aeruoti veją?
Veją aeruoti reikėtų bent kartą per metus, tačiau tinkamiausias laikas priklauso nuo vejoje augančių žolių tipo:
- Šiltojo sezono žolėms (pvz. paprastajai šunažolei, raudonajai eraičinai) palankiausias aeravimo metas yra pavasario pabaigoje-vasaros pradžioje, kai žolė aktyviai auga.
- Vėsaus sezono žolėms (pvz. raudonajam eraičinui, tikrajai šunažolei, pievinei miglei) geriausias laikas yra ankstyvasis pavasaris arba vėlyvas ruduo prieš prasidedant žiemos šalčiams.
Aeruojant svarbu įvertinti ir dirvožemio drėgnumą. Sausa ir kieta velėna sunkiau pasiduoda aeravimui, o šlapias ir lipnus dirvožemis gali užkimšti aeravimo įrankių skylutes. Optimalus dirvožemio drėgnis – kai žemė šiek tiek drėgna, tačiau nėra permirkusi.
Jei veja auga sunkioje, molingoje dirvoje, ją mindžioja ar ja važinėja, aeruoti gali tekti ir dažniau – kas 1-2 mėnesius augimo sezono metu.
Kaip aeruoti veją?
Yra du pagrindiniai vejos aeravimo būdai:
- Skarifikavimas – tai paviršinis aeravimas, kurio metu specialiais grėbliais ar mechaniniais skarifikatoriais pašalinamos negyvos žolės dalys, samanų ir kerpių sluoksnis, suardomas susigulėjęs velėnos paviršius. Skarifikuojant velėna subadoma 1-2 cm gyliu.
- Giluminis aeravimas – tai velėnos subadymas 5-10 cm gylio skylutėmis specialiais aeravimo įrankiais ar technika. Šio proceso metu iš dirvožemio ištraukiami nedideli velėnos kuoliukai (kamšteliai), kurie vėliau subyra ir padengia velėnos paviršių.
Nedideliems vejos plotams pakanka rankinių aeravimo įrankių – skarifikavimo grėblių, šakių ar specialių aeravimo batelių su spygliais paduke. Didesniems plotams patogiau naudoti vejos aeratorius – specialias mašinas su besisukančiais peiliais ar spygliais, kurie subado velėną. Aeratorių galima įsigyti arba išsinuomoti.
Aeruojant veją reikėtų laikytis šių žingsnių:
- Prieš aeravimą žolę nupjauti iki įprasto aukščio.
- Jei dirva sausa, veją palaistyti, kad žemė suminkštėtų.
- Aeruoti visą vejos plotą tolygiai, juostomis, apie 10-15 cm atstumu tarp skylučių. Rekomenduojama aeruoti 2-3 kryptimis (išilgai, skersai, įstrižai), kad skylutės būtų kuo tolygiau pasiskirsčiusios.
- Po aeravimo ant vejos likusius velėnos kamštelius galima surinkti arba palikti, kad jie supūtų ir praturtintų dirvožemį organinėmis medžiagomis. Jei kamšteliai labai dideli, juos galima suskaldyti vejapjove.
- Jei reikia, po aeravimo galima papildomai įsėti žolės sėklų, ypač išretėjusiose ar pažeistose vejos vietose. Aeravimo skylutės puikiai tinka sėkloms sudygti.
- Po aeravimo veją rekomenduojama patręšti azoto turinčiomis trąšomis, kad žolė greičiau atsigautų ir sužaliuotų.
Reguliariai ir tinkamai aeruojant, veja taps atsparesnė, sveikesnė ir gražesnė. Svarbiausia nepersistengti ir nepadaryti daugiau žalos nei naudos – stipriai suardyta velėna gali ilgai neatsigauti. Todėl aeravimą patartina atlikti ne dažniau kaip 1-2 kartus per sezoną, o prireikus papildomos priežiūros, pasitarti su vejos specialistais.