Griežtis: Sodinimas, Auginimas, Priežiūra, Rūšys ir Panaudojimas

Turinys

Griežtis yra vertinga šakninė daržovė, kuri pasižymi ne tik puikiu skoniu, bet ir maistinėmis savybėmis. Šis augalas priklauso bastutinių (Brassicaceae) šeimai ir yra artimas kopūstų, ropių bei ridikų giminaitis. Griežčiai gali būti auginami tiek maistui, tiek pašarui. Jie nėra itin populiarūs Lietuvoje, tačiau pastaruoju metu vis daugiau daržininkų atranda šios daržovės privalumus. Šiame straipsnyje aptarsime griežčių sodinimą, auginimą, priežiūrą, rūšis bei panaudojimą.

Griežčių sodinimas

Griežčiai yra dvimečiai augalai, todėl pirmaisiais metais jie užaugina šakniavaisį, o antraisiais – žiedyną ir sėklas. Norint užsiauginti griežčių, reikia:

Parinkti saulėtą ir nuo vėjo apsaugotą vietą.
Paruošti lengvą, humusingą, gerai drenuotą dirvožemį. Griežčiai nemėgsta sunkios, šaltos ir užmirkusios dirvos.
Prieš sodinimą įterpti kompostą ar perpuvusį mėšlą (2-4 kg/m2) bei kompleksines trąšas.
Sėti balandžio pabaigoje – gegužės pradžioje, kai dirvos temperatūra pasiekia 8-10 °C. Sėklas įterpti 1-2 cm gyliu, 20-30 cm tarpueiliais.
Optimalus daigų tankumas – 5-8 augalai viename metre.

Griežčius taip pat galima auginti iš daigų. Tam sėklas reikia pasėti į daigyną kovo mėnesį, o balandžio pabaigoje perkelti į atvirą dirvą.

Griežčių auginimas ir priežiūra

Griežčiai nėra labai reiklūs priežiūrai, tačiau keletas veiksmų padės užtikrinti gausų derlių:

Reguliariai ravėti ir purenti dirvą, kad joje neįsiveistų piktžolės ir nepritrūktų deguonies.
Esant sausringam orui, griežčius reikia laistyti. Optimalus dirvos drėgnumas – apie 80 %.
Pasirodžius pirmiesiems lapams, augalus patręšti azoto trąšomis (10-15 g/m2).
Liepos mėnesį patręšti kalio sulfatu (20-30 g/m2) – tai padidins šakniavaisių derlingumą ir laikymo trukmę.
Nuolat tikrinti, ar augalų nepuola kenkėjai ir ligos. Pastebėjus pirmuosius požymius, imtis atitinkamų priemonių.

Griežčiai subręsta po 120-150 dienų nuo sudygimo. Derliaus nuėmimo laikas priklauso nuo veislės ir auginimo tikslo – maistui skirti griežčiai nuimami anksčiau, o pašariniai gali būti laikomi dirvoje iki vėlyvo rudens.

Griežčių rūšys

Griežčiai skirstomi į valgomąsias ir pašarines rūšis. Lietuvoje dažniausiai auginamos šios veislės:

‘Vėžaičiai’ – vidutinio ankstyvumo, baltos spalvos, apvalūs arba platūs šakniavaisiai. Minkštimas geltonas, sultingas. Tinka maistui ir pašarui.
‘Dotnuvos baltieji’ – vėlyva pašarinė veislė, rajonuota 1952 m. Šakniavaisiai balti, cilindriški. Minkštimas baltas. Atsparūs šalčiams.
‘Lobiai’ – vidutinio vėlyvumo hibridinė veislė. Šakniavaisiai apvalūs, geltonos spalvos. Minkštimas geltonas, saldus. Tinka maistui.
‘Nadmorska’ – ankstyva lenkiška veislė. Šakniavaisiai apvalūs, geltonos spalvos. Minkštimas geltonas, purus, sultingas.

Renkantis griežčių veislę svarbu atsižvelgti į auginimo tikslą, klimato sąlygas bei asmeninį skonį.

Griežčių panaudojimas

Griežčiai yra universalios daržovės, kurias galima panaudoti įvairiais būdais:

Maistui. Griežčiai tinka virti, troškinti, kepti orkaitėje ar ant grotelių. Juos galima tarkuoti ir dėti į salotas, sriubas, apkepus, plokštainius. Griežčiai dera prie mėsos, žuvies, ryžių, bulvių patiekalų.
Pašarui. Griežčių lapai ir šakniavaisiai yra maistingas pašaras galvijams, kiaulėms, avims, paukščiams. Juos galima šerti šviežius, virtus, raugintus ar silosuotus.
Žaliąjai trąšai. Griežčių lapai greitai auga, todėl juos galima nupjauti ir panaudoti kaip žaliąją trąšą, praturtinančią dirvožemį organinėmis medžiagomis ir slopinančią piktžoles.
Vaistams. Griežčiuose gausu vitaminų (ypač C ir B grupės), mineralų (kalio, kalcio, geležies, jodo), eterinių aliejų. Liaudies medicinoje griežčių sultys ir nuovirai naudojami gydant peršalimą, kosulį, bronchitą, skrandžio ir žarnyno sutrikimus.

Griežčiai yra ne tik skanus, bet ir sveikas produktas, galintis papildyti ir paįvairinti mūsų mitybą.

Dažniausiai užduodami klausimai

Ar griežčius galima auginti šiltnamyje? Taip, griežčius galima auginti ir šiltnamiuose, tačiau reikia užtikrinti pakankamą vėdinimą ir apsaugą nuo kenkėjų.
Kokie pagrindiniai griežčių kenkėjai ir ligos? Dažniausi griežčių kenkėjai – kopūstiniai amarai, kopūstinės kandys, straubliukai. Iš ligų pasitaiko miltligė, netikroji miltligė, bakterinės dėmėtligės.
Kaip atskirti griežčius nuo ropių? Griežčiai nuo ropių skiriasi šakniavaisio forma (griežčiai būna pailgi, o ropės – apvalios) ir skoniu (griežčiai skanesni, mažiau aitresni).
Ar galima valgyti žalius griežčius? Taip, griežčius galima valgyti ir žalius, tačiau geriau juos termiškai apdoroti, nes žali gali sukelti virškinimo sutrikimų.
Kaip išsirinkti geriausius griežčius? Renkantis griežčius reikėtų atkreipti dėmesį, kad jie būtų standūs, nepažeisti, be puvinių. Geriausi griežčiai būna vidutinio dydžio, lygiu paviršiumi.

Griežčiai – tikras lietuviškos daržininkystės paveldas, pasižymintis puikiomis maistinėmis ir gydomosiomis savybėmis. Jų auginimas nėra sudėtingas, o derlius visuomet džiugina savo gausa ir kokybe. Tad verta įsirengti griežčių lysvę savo darže ir mėgautis šių nuostabių šakniavaisių skoniu bei nauda sveikatai.