Eglės – Gražūs Ir Naudingi Medžiai
Eglės yra labai populiarūs ir plačiai auginami dekoratyviniai medžiai Lietuvoje. Jos pasižymi gražia išvaizda, atsparumu šalčiui ir universalumu kraštovaizdžio dizainui. Šiame straipsnyje apžvelgsime įvairias eglės rūšis, jų priežiūrą, panaudojimą ir naudą.
Pagrindinės eglės rūšys
Yra keletas pagrindinių eglės rūšių, auginamų Lietuvos sąlygomis:
- Paprastoji eglė (Picea abies) – labiausiai paplitusi rūšis Lietuvoje. Pasižymi stambiu augimu, siekia iki 30-40 m aukštį. Tinka formuoti gyvatvores, alėjas.
- Serbinė eglė (Picea omorika) – pasižymi siauresne, kolonine laja. Auga iki 20-25 m aukščio. Tinka mažesnėms erdvėms.
- Baltoji eglė (Picea glauca) – žemaūgė rūšis iki 10 m aukščio. Turi mėlynus spyglius. Tinka mažiems sklypams, alpinariumams.
- Žaliaskarė eglė (Picea pungens) – išsiskiria ryškiomis, sidabriškai pilkomis spyglių viršūnėmis. Auga iki 15-20 m aukščio.
Be šių, dar auginamos įvairios nykštukinės veislės, pvz. Eglė Alberta Globe, Eglė Little Gem, Eglė Barryi ir kt. Jos pasižymi itin lėtu augimu ir yra tinkamos labai mažiems sklypams bei kompozicijoms.
Universalūs augalai
Eglės yra labai universalūs augalai, nes juos galima sodinti įvairiose vietose:
- Pavieniui – paryškina namų, viešbučių ar biurų išvaizdą.
- Gyvatvorėse – puikiai tinka privatumui užtikrinti. Atsparios, tankios.
- Grupėmis – kuria jaukias poilsio erdves.
- Alėjose – suteikia iškilmingumo jausmą.
- Alpinariumuose – žemaūgės veislės puikiai atrodo kalvelėse.
- Prie vandens telkinių – sulaiko dirvožemį nuo erozijos.
Eglės dera beveik su visais kitais augalais – lapuočiais medžiais, spygliuočiais, dekoratyviniais krūmais, žemaūgiais augalais. Todėl jas lengva integruoti į esamą aplinką ir sukurti vientisą kompoziciją.
Neišrankios aplinkai
Eglės nėra itin jautrios aplinkos sąlygoms, todėl jas galima sodinti įvairiose vietose:
- Dirvožemis – auga tiek derlingose, tiek ir skurdžiose, rūgščiose dirvose.
- Drėgmė – pakankamai atsparios sausroms, tačiau geriausiai jaučiasi drėgnose vietose.
- Šviesa – gali augti tiek saulėtose, tiek ir pusiau ūksmingose vietose.
- Šaltis – labai atsparios žemoms temperatūroms, iki -30°C ar žemesnėms.
Todėl eglės tinka sodinti tiek atvirose pievose, tiek miškuose, tiek ir sunkiai įrengiamuose šlaituose ar pakrantėse. Jos puikiai augs ir džiugins savo žaluma.
Lengvai prižiūrimos
Nors eglės yra gana atsparios ligoms ir kenkėjams, visgi reikalinga tam tikra priežiūra, kad augalai augtų sveiki:
- Laistymas – jauniems augalams reikalingas laistymas sausringu metu.
- Tręšimas – kas 2-3 metai rekomenduojama tręšti specialiomis trąšomis.
- Genėjimas – formuojamos gyvatvorės, alėjos. Pašalinami sausi, sulūžę šakeliai.
- Apsauga – esant reikalui, purškiama nuo ligų, kenkėjų.
Laiku ir tinkamai prižiūrėtos eglės bus atsparios, ilgaamžės ir džiugins šeimininkus dešimtmečius.
Eglės – tvari pasirinkimas
Eglės yra tvari ir aplinką tausojanti medžių rūšis, nes:
- Sunaudoja mažiau vandens nei lapuočiai medžiai
- Sulaiko dirvožemį, apsaugo nuo erozijos ir defliacijos
- Sugeria anglies dvideginį, mažina šiltnamio efektą
- Suteikia buveines laukiniams gyvūnams ir paukščiams
- Teikia žaliavas statyboms ir popieriaus pramonėje
Todėl sodinant eglės ne tik pagražinamos aplinkos, bet ir prisidedama prie gamtos tausojimo ateities kartoms.
Išvados
Eglės yra tikrai daugiafunkciai augalai – jos ne tik puikiai atrodo, bet ir atlieka svarbų vaidmenį ekosistemose. Nors Lietuvoje eglės labai paplitusios, vis dar galima rasti naujų, įdomesnių panaudojimo būdų šiems medžiams. Tinkamai pasirinkus vietą ir rūšis, paruošus dirvą, eglaites sodinant ir vėliau prižiūrint, galima sukurti gražias kompozicijas, alėjas, gyvatvores, kurios džiugins akį daugelį metų. O svarbiausia – prisidės prie gamtos tausojimo, nes eglės yra tikrai tvari medžių rūšis.