Soruolė – Gražus Ir Naudingas Dekoratyvinis Augalas

Soruolė, arba soros (Panicum miliaceum) – tai vienmetis, 50-100 cm aukščio žolinis augalas iš sorinių (Panicoideae) šeimos. Jo kilmė siejama su Rytų ir Centrinės Azijos regionais. Soruolė auginama dėl savo sėklų, kurios turi didelę maistinę vertę ir naudojamos kaip maisto produktas bei gyvulių pašaras.

Soruolės nauda

Soruolė vertinama dėl šių priežasčių:

• Maistingos sėklos – soruolės sėklos turi daug angliavandenių, baltymų, riebalų, vitaminų ir mineralų. Jos tinka žmonių maistui ir gyvulių pašarui.
• Nereikli aplinkai – soruolė gerai auga sausros sąlygomis, nepalankiose dirvose. Tai svarbu siekiant apsirūpinti maistu nepalankiomis sąlygomis.
• Greitai subręsta – soruolė subręsta per 65-90 dienų nuo sudygimo. Tai leidžia užauginti kelis derlius per sezoną.
• Dekoratyvumas – grakščios soruolės šluotelės tinka kraštovaizdžio dekoravimui.

Soruolės sėklos nuo seno naudojamos Rytų šalyse kaip pagrindinis maisto produktas. Jos turi daug angliavandenių, iki 12% baltymų, iki 5% riebalų. 100 gramų soruolės sėklų vidutiniškai tenka 350 kcal. Be to, jose gausu vitaminų (B grupės, E vitamino) bei mineralų (geležies, magnio, cinko). Dėl šių priežasčių soruolės sėklos vertinamos kaip sveikas ir maistingas produktas.

Soruolės sėklos plačiai naudojamos gyvulių ir paukščių lesalui gaminti. Jos turi daug energijos, baltymų, mineralų, reikalingų gyvūnų augimui ir vystymuisi. Be to, soruolė pasižymi dideliu derlingumu, todėl jos auginimas yra ekonomiškai naudingas.

Soruolės auginimas

Nors soruolė kilusi iš Azijos regiono, šis augalas sėkmingai prisitaikė prie įvairių klimato sąlygų ir dabar auginamas daugelyje pasaulio šalių. Ji geriausiai auga derlingose, humusingose dirvose, tačiau geba augti ir mažiau derlinguose dirvožemiuose.

Soruolė pasižymi atsparumu sausrai, šalčiui, ligoms. Todėl jos auginimas reikalauja minimalių sąnaudų – nereikia ypatingos priežiūros, tręšimo, augalų apsaugos priemonių. Soruolė taip pat geba atsigauti po nepalankių oro sąlygų (šalnos, krušos).

Soruolė dauginama sėklomis. Sėjama ankstyvą pavasarį (balandžio mėn.) siekiant išvengti pavasarinių šalnų. Rekomenduojamas sėjos tankis – 20-25 sėklos/m2. Derlius nuimamas rugpjūčio-rugsėjo mėn. Vidutinis derlingumas – apie 1500 kg/ha.

Soruolės panaudojimas

Pagrindinė soruolės paskirtis – jos sėklų naudojimas maistui ir pašarui, tačiau šis augalas turi ir kitokią pritaikymo sritį:

• Dekoratyviniai augalai – dėl savo grakščių šluotelių formos jos tinka kraštovaizdžio dekoravimui, želdinių kūrimui.
• Žaliajai trąšai – po derliaus nuėmimo soruolės šiaudai gali būti užarti kaip žalioji trąša, praturtinanti dirvą organine medžiaga.
• Pašarinės kultūros – soruolė tinka įsėti į pievas ir ganyklas, didinant jų produktyvumą. Jos žalioji masė tinkama šienauti ar ganyti gyvulius.

Soruolės sėklos plačiai naudojamos Rytų virtuvėse. Iš jų gaminami įvairūs patiekalai ir gėrimai:

• Kruopos – virimo būdu paruoštos soruolės kruopos valgomos su įvairiais padažais, daržovėmis, mėsa.
• Duona – kepama naudojant soruolės miltus vienus arba maišant su kitais miltais.
• Sriubos, troškiniai – soruolės kruopos naudojamos sriuboms, troškiniams gaminti.
• Saldainiai – iš soruolės miltų gaminami įvairūs saldainiai, sausainiai, pyragaičiai.

Be maisto, iš soruolės gaminami alkoholiniai gėrimai. Pavyzdžiui, Japonijoje tradiciškai gaminamas soruolės alus sake.

Išvados

Soruolė, arba soros, yra vertingas žolinis javų augalas, plačiai paplitęs Azijoje. Šis augalas vertinamas dėl savo maistinių savybių – soruolės sėklos turtingos angliavandeniais, baltymais, vitaminiais ir mineralais. Be to, jos pasižymi atsparumu nepalankioms aplinkos sąlygoms, dideliu derlingumu.

Soruolė pritaikoma įvairiose srityse – maistui, gyvulių pašarui gaminti, kraštovaizdžio dekoravimui, žaliajai trąšai. Todėl tai universalus augalas, galintis duoti ekonominę naudą ūkiuose. Atsižvelgiant į jo teigiamas savybes, soruolės auginimas turėtų būti skatinamas ir Lietuvoje.