Burokėliai: Sodinimas, Auginimas, Priežiūra, Rūšys
Burokėliai – viena populiariausių ir dažniausiai auginamų daržovių Lietuvoje. Jie ne tik turi puikų skonį, bet ir yra labai naudingi sveikatai. Burokėliuose gausu vitaminų, mineralų, antioksidantų ir kitų vertingų maistinių medžiagų. Šiame straipsnyje sužinosite viską, ką reikia žinoti apie burokėlių sodinimą, auginimą, priežiūrą, dauginimą ir panaudojimą.
Burokėlių sodinimas
Burokėlius geriausia sodinti pavasarį, balandžio pabaigoje – gegužės pradžioje, kai dirvos temperatūra pasiekia bent 8-10 °C. Dirvą reikia gerai paruošti – giliai sukasti, pašalinti piktžoles ir akmenukus. Burokėliai mėgsta neutralaus rūgštingumo (pH 6,5-7,5), purias, humusingo priemolio dirvas. Sėklas reikia mirkyti šiltame vandenyje ar Blackjak koncentruotų huminių rūgščių tirpale 1-2 paras, kad greičiau sudygtų. Sėti reikia 3-4 cm gyliu, 25-30 cm tarpueiliais, 8-10 cm atstumu tarp sėklų eilutėje.
Burokėlių auginimas ir priežiūra
Sudygę burokėliai auga lėtai, todėl labai svarbu juos apsaugoti nuo piktžolių. Tarpueilius reikia dažnai purenti ir ravėti. Esant sausringam orui, burokėlius būtina laistyti, ypač prieš šakniavaisių formavimąs. Tręšti reikia organinėmis trąšomis, medžių pelenais, Blackjak ar Yokosan preparatais. Burokėliams labai svarbus boras, kurio trūkumas sukelia šerdies puvinį. Nuo ligų ir kenkėjų apsaugo profilaktinis purškimas Altosan B/Zn, Mimox Zn, Previcur Energy.
Burokėlių dauginimas
Burokėlius galima dauginti ir sėklomis, ir daigais. Norint išauginti daigus, sėklas reikia pasėti į daiginimo dėžutes su substratu likus 3-4 savaitėms iki sodinimo į lauką. Daiginimui puikiai tinka durpių ir perlito mišinys, palaikant 18-22 °C temperatūrą. Sudygusius daigus reikia retinti, palikti stipriausius kas 5-8 cm. Į dirvą sodinti galima, kai daigai turi 4-5 tikruosius lapelius.
Burokėlių derliaus nuėmimas ir panaudojimas
Burokėlių derlius paprastai nuimamas rugsėjo pabaigoje – spalio pradžioje, prieš pirmąsias šalnas. Šakniavaisius reikia atsargiai iškasti, nupjauti lapus, nuplautus ir nusausintus sudėti į dėžes ar maišus ir laikyti vėsioje, tamsioje patalpoje 1-4 °C temperatūroje. Burokėliai puikiai tinka šviežių salotų, šaltibarščių, mišrainių, sulčių gamybai. Juos galima konservuoti, marinuoti, šaldyti. Burokėlių lapai taip pat valgomi, juose daug baltymų, vitaminų, mineralų.
Burokėliai: rūšys ir jų ypatybės
Burokėliai – viena populiariausių daržovių Lietuvoje, pasižyminti įvairove rūšių ir veislių. Pagrindinės burokėlių rūšys yra valgomieji burokėliai (lot. Beta vulgaris var. atrorubra), pašariniai runkeliai (lot. Beta vulgaris var. crassa), cukriniai runkeliai (lot. Beta vulgaris var. altissima) ir lapiniai burokėliai arba mangoldai (lot. Beta vulgaris var. cicla). Kiekviena rūšis turi savitų ypatybių ir panaudojimo galimybių.
Valgomieji burokėliai
Valgomieji burokėliai – labiausiai paplitusi rūšis Lietuvoje, auginama dėl mėsingų, saldžių, tamsiai raudonų šakniavaisių. Pagal formą jie skirstomi į apvalius (Bordo tipo), plokščiai apvalius (Detroit tipo), cilindrinius (Cylindra tipo) ir kūgiškus (Forono tipo). Populiarios lietuviškos veislės: ‘Joniai’, ‘Ilgiai’, ‘Rikiai’, ‘Kamuoliai’, ‘Vytėnų bordo’, ‘Nevėžis’, ‘Ainiai’. Valgomieji burokėliai naudojami įvairiems patiekalams – sriuboms, salotoms, mišrainėms, sultims.
Pašariniai runkeliai
Pašariniai runkeliai auginami kaip pašaras gyvuliams, ypač galvijams. Jie turi didelius, iš dalies virš žemės iškilusius šakniavaisius, kuriuose gausu cukrų ir kitų maistinių medžiagų. Pašariniai runkeliai gali užaugti iki 5-10 kg svorio. Populiarios veislės: ‘Ekendorfas’, ‘Kyštymų raudonieji’, ‘Vokiečių geltonieji’.
Cukriniai runkeliai
Cukriniai runkeliai – pramoninė kultūra, skirta cukraus gamybai. Jų šakniavaisiuose kaupiasi 15-20% sacharozės. Cukriniai runkeliai užauga dideli, kūgio formos, iš dalies kyšantys iš dirvos. Cukriniams runkeliams būdinga vešli lapija, kuri naudojama kaip žalioji trąša ar gyvulių pašaras. Auginamos veislės: ‘Ramonskaja’, ‘Belotserkovskij’, ‘Verchnjachskij’.
Lapiniai burokėliai (mangoldai)
Lapiniai burokėliai arba mangoldai – dekoratyvinė ir lapinė daržovė, turinti nevalgomą šaknį. Vertinami dėl vešlių, spalvingų, kartais garbanotų lapų, kurie vartojami salotoms, sriuboms, apkepams. Lapkočiai taip pat valgomi, primena šparagus. Pagal spalvą išskiriamos geltonlapės, raudonlapės, žalialapės, margalapės veislės. Populiarūs mangoldai: ‘Bright Lights’, ‘Lucullus’, ‘Rhubarb Chard’, ‘Fordhook Giant’.
Dažniausiai užduodami klausimai apie burokėlius
Kokia geriausia vieta burokėliams auginti?
Burokėliams auginti tinka saulėta, nuo vėjo apsaugota vieta, su derlingomis, neutralaus rūgštingumo dirvomis. Geriausi priešsėliai – ankštiniai augalai, agurkai, pomidorai, kopūstai.
Kaip dažnai laistyti burokėlius?
Burokėlius reikia laistyti reguliariai, neleidžiant dirvai perdžiūti, ypač šaknų formavimosi tarpsniu. Pakanka laistyti 1-2 kartus per savaitę, gausiai, po 10-15 l/m2.
Kaip apsaugoti burokėlius nuo kenkėjų?
Nuo kenkėjų (spragšių, amarų, kopūstinių kandžių) apsaugo profilaktinis purškimas insekticidais, piktžolių šalinimas, tinkama sėjomaina. Puikiai tinka ekologiški preparatai – Altosan B/Zn, Mimox Zn.
Kada nuimti burokėlių derlių?
Burokėlių derlius nuimamas praėjus 120-150 dienų nuo sudygimo, paprastai rugsėjo pabaigoje – spalio pradžioje. Svarbu nuskinti derlių prieš šalnas, kitaip šakniavaisiai gali sušalti ir supūti.
Kaip ilgai galima laikyti burokėlius?
Tinkamai nuskintus, nuplautus ir nusausintus burokėlius galima laikyti 3-5 mėnesius vėsioje (1-4 °C), tamsioje, gerai vėdinamoje patalpoje, sudėtus į dėžes ar maišus.