Kiparisas – Amžinai Žaliuojantis Medis Su Įspūdinga Istorija
Kiparisas, arba lotyniškai Cupressus, yra amžinai žaliuojančių spygliuočių gentis, priklausanti Kiparisinių (Cupressaceae) šeimai. Šie medžiai ir krūmai paplitę Šiaurės pusrutulyje – daugiausia Viduržemio jūros regione, Šiaurės Amerikoje, rytų Azijoje. Kiparisai žinomi jau tūkstančius metų ir turi turtingą kultūrinę reikšmę bei simboliką įvairiose pasaulio kultūrose.
Trumpa kiparisų istorija
Manoma, kad pirmieji kiparisai atsirado dar prieš ledynmečius. Fosilijos rodo, jog jie klestėjo jau prieš 200 milijonų metų. Kiparisai minimi Senajame Testamente, o senovės graikai ir romėnai šiuos medžius laikė šventais. Antikos laikais kiparisų mediena buvo itin vertinama dėl savo tvirtumo, patvarumo ir gražios spalvos.
Viduramžiais kipariso simbolis paplito krikščionybėje – šie medžiai tapo susieti su mirtimi ir prisikėlimu. Tikėta, jog jų amžinai žalia lapija simbolizuoja sielos nemirtingumą. Kiparisai dažnai sodinti kapinėse ir šventoriuose.
Pagrindinės kiparisų rūšys
Populiariausios kiparisų rūšys:
- Visžalis kiparisas (Cupressus sempervirens) – vaistinei žaliuojantis medis, savaiminiai auga Viduržemio jūros pakrantėse. Labiausiai paplitę auginami kiparisai.
- Arizoninis kiparisas (Cupressus arizonica) – kilęs iš Šiaurės Amerikos dykumų. Atsparus sausroms.
- Kaliforninis kiparisas (Cupressus macrocarpa) – plačiai auginamas dekoratyvinis augalas. Pasiekia iki 25 m aukštį.
- Kinuinio kiparasas (Cupressus lusitanica) – kilęs iš Meksikos ir Centrinės Amerikos. Sparčiai augantis, plačios lajos.
Kiparisai Lietuvoje
Nors kiparisai nėra savaiminiai Lietuvos augalai, jie čia sėkmingai introdukuoti ir tapo populiarūs dekoratyviniai bei memorialiniai medžiai.
Manoma, kad pirmieji kiparisai Lietuvoje pasodinti dar XVII a. didikų rezidencijose kaip egzotiški dekoratyviniai augalai. XIX a. jie paplito dvarų parkuose, o sovietmečiu – administracinių pastatų ir viešosiose erdvėse.
Šiandien kiparisus dažnai galima išvysti kapinėse, bažnyčių šventoriuose, prie įstaigų ir gyvenamųjų namų. Populiariausios Lietuvoje auginamos rūšys: visžalis kiparisas, kaliforninis bei arizoninis kiparisai.
Kiparisų morfologija ir augimo ypatumai
Kiparisams būdinga kūgiška ar kolonos formos laja su tankiomis šakomis. Jų žievė paprastai stora, giliai suskeldėjusi. Spygliai maži, žvyniški, dažniausiai žali, kartais mėlynai pilkšvi.
Kiparisai išsiskiria savo atsparumu – jie gali augti įvairiomis sąlygomis, netgi dykumose ar druskingoje dirvoje. Tai amžinai žaliuojantys medžiai – net žiemą jų spygliai nekrinta. Kiparisai ganėtinai atsparūs ligoms ir kenkėjams.
Kiparisų panaudojimas
Kiparisai vertinami dėl savo dekoratyvumo, kvepiančios medienos ir vertingų savybių. Jie plačiai naudojami želdinimo darbuose, ypač memorialinėse vietose bei viešosiose erdvėse.
Kiparisų mediena tvirtas, patvari, lengvai apdirbama, malonaus kvapo. Iš jos gaminami baldai, muzikos instrumentai, statybos konstrukcijos. Anksčiau kiparisų medieną naudojo laivų statyboje.
Eteriniai aliejai, gaunami iš kiparisų spyglių ir kankorėžių, turi antibakterinių, antiseptinių, insekticidinių savybių. Jie naudojami farmacijoje, kosmetikoje, maisto pramonėje.
Išvados
- Kiparisai žinomi jau tūkstančius metų ir turi didelę kultūrinę reikšmę – senovėje buvo laikomi šventais medžiais, o vėliau simbolizavo prisikėlimą.
- Tai amžinai žaliuojantys spygliuočiai, pasižymintys atsparumu, dekoratyvumu ir vertingomis savybėmis.
- Nors kiparisai nėra savaiminiai Lietuvos augalai, jie čia sėkmingai prigijo ir tapo populiarūs parkų, kapinių bei viešųjų erdvių puošmenomis.
- Kiparisų mediena, spygliai ir eteriniai aliejai plačiai naudojami pramonėje, medicinoje, kosmetikoje.