Eraičinų gentis (Festuca) – Gražūs Ir Naudingi Žolynai
Eraičinai, arba Festuca gentis, yra daugiametės žolės, priklausančios miglinių (Poaceae) šeimai. Tai labai plati gentis, apimanti apie 500 rūšių visame pasaulyje. Lietuvoje natūraliai auga apie 10 Festuca rūšių.
Eraičinai paplitę įvairiuose buveinėse – pievose, miškuose, pakrantėse, uolėtose vietovėse. Jie pritaikyti augti tiek derlingose, tiek skurdžiose dirvose. Kai kurios eraičinų rūšys, pavyzdžiui, pievinis eraičinas (Festuca pratensis), yra svarbūs pašariniai augalai. Kitos rūšys, tokios kaip melsvasis eraičinas (Festuca glauca), auginamos kaip dekoratyviniai augalai.
Pagrindinės eraičinų savybės:
- Daugiametės žolės, išauginančios tankius kerus
- Turi plonas, standžias lapų plaušines
- Žydi vasarą smulkiais žiedynais (varpomis)
- Dažniausiai mėlynos, pilkos ar žalios spalvos
- Atsparūs sausroms, šalčiams ir ganymui
- Tinka auginti įvairiomis sąlygomis
Toliau apžvelgsime svarbiausias Lietuvoje sutinkamas eraičinų rūšis, jų augimvietes ir naudojimą.
Pievinis eraičinas (Festuca pratensis)
Pievinis, arba tvarkingasis eraičinas, yra viena produktyviausių pašarinių žolių Lietuvoje[1]. Jis paplitęs drėgnose pievose, pakrantėse, paupiuose. Išauginą tankius, ilgaamžius kerus iki 1 m aukščio. Turi platokas, mėlynžales lapus.
Pieviniai eraičinai vertingi dėl didelio derlingumo, puikaus pašaro kokybės ir ilgaamžiškumo. Jie atsparūs mindymui, ganymui, pakelia šalčius. Todėl eraičinai plačiai auginami gyvulių ganyklose, naudojami žolės mišiniuose[2].
Nustatyta, kad pievinių eraičinų biomasės derlius siekia iki 18 t/ha sausųjų medžiagų[3]. Be to, eraičinų pašaras pasižymi aukštu baltymų kiekiu, geru virškinamumu.
Tačiau kartais pieviniai eraičinai gali kaupti alkaloidus, kurie gyvuliams sukelia apsinuodijimo reiškinius vasaros karščių metu. Todėl svarbu stebėti gyvulių būklę ganyklose ir laiku pjauti žolę pašarui.
Pajūrinis eraičinas (Festuca rubra)
Pajūrinis, arba raudonasis eraičinas, sutinkamas smėlėtose pievose, pajūrio kopose, šlaituose. Tai žemaūgis, tankiakeris augalas, pasižymintis atsparumu sausroms, vėjui, mindymui[4]. Lapai ploni, standūs, melsvai žali.
Dėl savo savybių pajūriniai eraičinai tinka įveisti ant kopų, šlaitų, apsaugoti nuo erozijos ir sutvirtinti dirvožemį. Jie taip pat vertingi kaip dekoratyviniai augalai alpinariumams, akmenėlių darželiams įrengti.
Pajūrinių eraičinų veislės naudojamos vejų mišiniuose, golfo aikštynuose. Jos atsparios mindymui, susitelkia į tankius kerus. Nors maistingųjų medžiagų kiekis pajūriniuose eraičinuose nedidelis, jie tinka ekstensyvioms ganykloms įrengti.
Miškinis eraičinas (Festuca altissima)
Miškinis, arba aukštasis eraičinas, auga pavėsinguose lapuočių ir mišriuose miškuose. Pasiekia iki 2 m aukštį. Turi stambius, standžius, tamsiai žalius lapus[5].
Nors miškiniai eraičinai nėra plačiai auginami ūkiuose, jie svarbūs miško ekosistemoms. Šie augalai prisitaikę prie paunksmės sąlygų, padeda palaikyti dirvožemio derlingumą. Be to, eraičinų lapai ir stiebai pavasarį greitai pūva, todėl praturtina miško paklotę organinėmis medžiagomis.
Kartais miškiniai eraičinai auginami kaip dekoratyviniai augalai pavėsingose vietose. Jų stambūs lapų kuokštai atrodo efektingai.
Melsvasis eraičinas (Festuca glauca)
Melsvasis, arba pilkasis eraičinas plačiai auginamas kaip dekoratyvinis augalas. Jis pasižymi melsvai pilkšvais, plonais, standžiais lapais, suformuojančiais nedidelius kupstus. Auga iki 20 cm aukščio[1].
Melsvieji eraičinai labai atsparūs sausroms, šalčiams, karščiams. Jie gerai auga skurdžiose, lengvose dirvose saulėtose vietose. Todėl eraičinai tinka įvairiems želdynams įrengti: alpinariumams, akmenėlių darželiams, bordiūrams. Jų kerai išlieka gražūs iki vėlyvo rudens.
Be dekoratyvinių savybių, melsvieji eraičinai naudingi sutvirtinti šlaitus, apsaugoti nuo dirvožemio erozijos. Jų tankūs kerai gerai sulaiko dirvožemį.
Išvados
Eraičinų gentis apima įvairias žolių rūšis, prisitaikiusias gyventi skirtingose augavietėse. Kai kurios eraičinų rūšys, tokios kaip pieviniai ir pajūriniai eraičinai, yra vertingi pašariniai augalai. Kitos rūšys, pavyzdžiui, melsvieji eraičinai, auginamos kaip dekoratyviniai augalai.
Nors eraičinai nėra tokie produktyvūs kaip kai kurios kitos miglinių šeimos žolės, jie pasižymi dideliu atsparumu, ilgaamžiškumu. Todėl eraičinai plačiai naudojami ganyklose, erozijai sulaikyti, kraštovaizdžio formavimui.
Tolesni tyrimai turėtų būti skiriami eraičinų selekcijai, siekiant sukurti dar produktyvesnes veisles gyvulininkystės ir želdininkystės reikmėms. Taip pat svarbu išsamiau ištirti eraičinų kaupiamų antrinės medžiagų poveikį, kad būtų galima efektyviau panaudoti šių žolių potencialą.