Baltoji balanda (Chenopodium album): Auginimas, Priežiūra Bei Nauda

Baltoji balanda (Chenopodium album) yra plačiai paplitęs vienmetis augalas, priklausantis balandinių (Amaranthaceae) šeimai. Nors kai kuriuose regionuose ji yra kultivuojama, kitur laikoma piktžole. Nepaisant to, baltoji balanda turi daug naudingų savybių ir gali būti sėkmingai auginama bei panaudojama įvairiais būdais.

Auginimas ir priežiūra

Norint užauginti baltąją balandą, reikia atkreipti dėmesį į keletą svarbių aspektų:

• Dirvožemis: Baltoji balanda geriausiai auga azoto turtinguose dirvožemiuose, ypač piktžolėtose vietose. Ji nėra išranki dirvožemiui ir gali augti beveik bet kokiomis sąlygomis.
• Sėja: Sėklos gali būti sėjamos pavasarį, kai dirvožemis jau pakankamai įšilęs. Sėklos dažniausiai sudygsta per 5-15 dienų.
• Laistymas: Balandos nereikalauja daug drėgmės, tačiau sausros metu reikėtų palaistyti, kad augalas nenuvystų.
• Tręšimas: Nors ji gerai auga ir netręštoje dirvoje, tačiau norint gauti gausesnį derlių, galima patręšti azoto turinčiomis trąšomis.

Rūšys

Baltoji balanda turi keletą atmainų ir porūšių, kurias kartais sunku atskirti:

1. Chenopodium album var. album – plačiausiai paplitusi atmaina, auganti Eurazijoje, Šiaurės Afrikoje ir Etiopijoje.
2. Chenopodium album var. missouriense – aptinkama JAV rytinėje ir centrinėje dalyse.
3. Chenopodium album var. reticulatum – paplitusi Prancūzijoje ir Didžiojoje Britanijoje.

Panaudojimas ir nauda

Baltoji balanda turi įvairių panaudojimo galimybių:

• Maistas: Jauni balandos lapai gali būti valgomi žali arba virti. Sėklos taip pat yra valgomosios ir gali būti malamos į miltus. Šiaurės Indijoje ir Nepale ji plačiai auginama kaip maistinis augalas, žinomas kaip „bathua”.
• Vaistinės savybės: Liaudies medicinoje ji  naudojama kaip vaistas nuo įvairių ligų, tokių kaip virškinimo sutrikimai, kepenų ligos, anemija ir kt.
• Pašaras: Balandos yra vertingas pašaras gyvuliams, ypač paukščiams.
• Dirvos gerinimas: Baltoji balanda gali būti naudojama kaip žalioji trąša dirvožemio struktūros gerinimui ir maisto medžiagų papildymui.

Dažniausiai užduodami klausimai

1. Ar baltoji balanda yra nuodinga? Ne, ji nėra nuodinga. Tačiau reikėtų vengti vartoti per daug sėklų, nes jose yra saponinų, kurie dideliais kiekiais gali sukelti virškinimo sutrikimus.
2. Kaip atskirti baltąją balandą nuo kitų rūšių? Baltąją balandą galima atpažinti iš baltai miltingų lapų, ypač apatinėje lapo pusėje. Lapai yra kiaušiniški arba rombiniai, žiedai smulkūs, žalsvai balti, surinkti į žiedynus.
3. Kada geriausia rinkti balandos lapus maistui? Geriausia rinkti jaunus, iki 10 cm ilgio lapus, kol augalas dar nėra pradėjęs žydėti. Vėliau lapai gali tapti kartūs ir prarasti skonį.
4. Ar galima baltąją balandą auginti vazonuose? Taip, baltąją balandą galima sėkmingai auginti vazonuose. Svarbu parinkti pakankamai didelį vazoną ir užtikrinti gerą drenažą.
5. Kaip kovoti su baltąja balanda, kai ji tampa piktžole? Balandą galima naikinti mechaniškai – ravint arba nupjaunant prieš sėklų subrendimą. Taip pat galima naudoti herbicidus, tačiau reikėtų atsargiai rinktis preparatus ir laikytis naudojimo instrukcijų.

Apibendrinant, baltoji balanda (Chenopodium album) yra vertingas augalas, turintis daug panaudojimo galimybių. Tinkamai prižiūrima ir kultivuojama, ji gali tapti ne tik maistui ar gyvulių pašarui, bet ir padėti pagerinti dirvožemio kokybę. Svarbu pažinti šio augalo savybes ir auginimo ypatumus, norint išnaudoti visą jo potencialą.