Graikinis Riešutmedis – Auginimas, Priežiūra, Rūšys Bei Panaudojimas

Graikinis riešutmedis (Juglans regia) yra ilgaamžis, šviesiamėgis ir atsparus vėjams bei sausroms medis, kuris gali užaugti iki 25 metrų aukščio. Jo vaisiai – graikiniai riešutai – yra ne tik skanus ir maistingas užkandis, bet ir turi daug naudingų savybių sveikatai. Graikinis riešutmedis yra puikus pasirinkimas norintiems praturtinti savo sodą vertingu ir daugiafunkciu augalu.

Graikinio riešutmedžio auginimas

Sodinimas. Graikinį riešutmedį galima sodinti tiek pavasarį, tiek rudenį. Geriausia rinktis saulėtą, nuo vėjų apsaugotą vietą su derlingomis, laidžiomis ir kalkingomis priemolio dirvomis (pH 6,5-7,5). Sodinant kelis medelius, rekomenduojamas atstumas tarp jų turėtų būti 5-7 metrai.

Priežiūra. Graikiniai riešutmedžiai nereikalauja itin daug priežiūros:

• Laistyti reikia tik sausros metu, ypač jaunus medelius.
• Tręšti galima organinėmis ir mineralinėmis trąšomis pavasarį ir rudenį.
• Genėti reikėtų nežymiai, pašalinant džiūstančias, lūžusias ar susikryžiavusias šakas.
• Ligų ir kenkėjų prevencijai galima naudoti ekologiškas priemones.

Graikinio riešutmedžio rūšys

Populiariausios graikinio riešutmedžio veislės:

• ‘Ideal’ – ankstyva, derlinga, atspari šalčiams.
• ‘Fernor’ – vėlyva, stambiais riešutais, atspari ligoms.
• ‘Chandler’ – vidutinio ankstyvumo, labai derlinga, plačiai paplitusi.
• ‘Lara’ – ankstyva, ypač dideliais riešutais, gero skonio.

Graikinių riešutų nauda ir panaudojimas

Graikiniai riešutai pasižymi šiomis savybėmis:

• Maistinė vertė. Riešutuose gausu baltymų, sveikųjų riebalų, skaidulų, vitaminų (ypač E ir B grupės) bei mineralų (magnio, fosforo, kalio, geležies).
• Širdies sveikata. Graikiniai riešutai mažina „blogojo” cholesterolio kiekį kraujyje ir saugo nuo širdies ligų.
• Smegenų funkcijos. Omega-3 riebalų rūgštys ir antioksidantai riešutuose gerina atmintį ir mažina neurodegeneracinių ligų riziką.
• Antivėžinės savybės. Graikinių riešutų sudėtyje esantys junginiai pasižymi vėžinių ląstelių dauginimąsi slopinančiu poveikiu.

Graikinių riešutų panaudojimas:

• Vartojami švieži, skrudinti, kepti ar džiovinti.
• Naudojami konditerijoje, kulinarijoje, gaminant padažus, užtepėles.
• Spaudžiamas vertingas graikinių riešutų aliejus.
• Kevalai naudojami meno dirbiniams, kosmetikoje.
• Lapai ir žievė – liaudies medicinoje (turi antiseptinių, priešuždegiminių savybių).

Dažniausiai užduodami klausimai

1. Kada graikiniai riešutmedžiai pradeda derėti? Dažniausiai pirmojo derliaus galima sulaukti 5-7 metais po pasodinimo, tačiau gausiau derėti pradeda 10-12 metų amžiaus.
2. Ar galima graikinį riešutmedį auginti vazone? Graikinis riešutmedis gali augti ir vazone, tačiau reikia parinkti pakankamai didelį indą (apie 50-80 l) su drenažo skylėmis ir reguliariai persodinti į vis didesnį.
3. Kodėl kartais riešutai būna tušti? Taip gali nutikti dėl nepalankių oro sąlygų žydėjimo metu, maisto medžiagų trūkumo, netinkamo laistymo ar genetinių veiksnių.
4. Kaip teisingai laikyti graikinių riešutų derlių? Nulukštentus riešutus geriausia laikyti sandariai uždarytuose induose, vėsioje (5-10°C) ir sausoje vietoje. Taip jie gali išsilaikyti iki 12 mėnesių.
5. Ar svarbu genėti graikinį riešutmedį? Nors graikiniai riešutmedžiai nereikalauja intensyvaus genėjimo, kartais būtina pašalinti džiūstančias, lūžusias, ligų pažeistas ar viena kitą trinančias šakas. Tai padeda palaikyti medžio sveikatą ir vaisių kokybę.

Apibendrinant, graikinis riešutmedis yra ne tik skanus, bet ir sveikas pasirinkimas, galintis praturtinti jūsų mitybą ir sodą. Su tinkama priežiūra šis ilgaamžis augalas džiugins gausiu derliumi ir nepakartojamu grožiu daugelį metų.